Iš laukinių arklių kilo žemaitukų veislė
Itin retos Lietuvoje kumelaitės kelionė į naujuosius namus truko apie dvi paras. Tarpanė keliavo gyvūnams gabenti pritaikytu transportu.
Unikaliam „Žvėrinčiui“, įkurdintame netoli Telšių miesto, Ubiškės girininkijoje, Laukstėnų kaime, tarpanę padovanojo belgai tarpininkaujant Lietuvos zoologijos sodui.
Neabejojama, kad neįprastos išvaizdos tarpanė sulauks didžiulio lankytojų dėmesio. 1,36 metro aukščio kumelaitė pilkos spalvos, o jos nugarą puošia juoda juosta.
Miškininkų teigimu, XVII amžiuje tokie laukiniai arkliai bėgiojo Lietuvos miškuose. Manoma, kad iš tarpanų atsirado žemaitukų veislė. XV amžiuje tarpanai buvo auginami Trakuose, Vytauto žirgyne. Beje, tuomečiai Lietuvos statutai numatė baudas už tarpanų medžioklę.
Spiginantis šaltis – vieni niekai
Paskutinis laisvėje gyvenantis tarpanas pagautas Lenkijoje, Belovežo girioje, maždaug prieš 200 metų. „Telšių miškų urėdijos“ darbų saugos inžinierius Justinas Norvilas kalbėjo, jog šiandien lenkai turi konik polski – lenkiškąjį arkliuką, kuris yra senųjų tarpanų palikuonis.
„Manoma, kad Lenkijoje tarpanai išnyko kryžminantis su naminiais arkliais. Vienais atvejais tai įvykdavo naminiams arkliams pasprukus į laisvę miškuose, kitais atvejais, kai ūkininkai specialiai pagaudavo laukinius arklius ir sukryžmindavo su naminiais, kad šių palikuoniai paveldėtų ypatingą ištvermę“, – pažymėjo J.Norvilas.
Gali būti, kad Žemaitijoje „Žvėrinčiuje“ apsigyvenusi laukinių arklių palikuonė – tarpanų kumelaitė sukels didelį susidomėjimą tarp Lietuvos ūkininkų. Mat tarpanai – nelepūs gyvūnai, puikiai išgyvena laukinėmis sąlygomis. Jiems vieni niekai iškęsti 30 laipsnių šaltį, be to, nereikia tvartų.
Žiemą laukiniai arkliai ėda nukritusius pernykščius lapus, medžių šakeles, atsikasę sniegą rupšnoja pernykštę žolę.
Laukstėnų kaime tarpanų kumelaitė kol kas ėda šieną, paskui bus išleista į ganyklas. Svarbu, kad lankytojai laikytųsi reikalaujamos tvarkos ir nepradėtų šerti žmonių maistu.
Urėdijos darbuotojas J.Norvilas minėjo, jog tarpanai skirstomi į miškinius ir stepinius. Šie gyvūnai išlaikė primityvių arklių bruožus: palšas kailis, stati karčiai, tvirtos kanopos, ištvermė, be to, lengvai atsiveda kumeliukus.
Visuomenei pristato išnykusias rūšis
J.Norvilas portalui lrytas.lt atskleidė, kad urėdija planuoja tarpanei nupirkti draugę – žemaitukų veislės kumelę.
„Arkliai – socialūs gyvūnai, jų gyvenime labai svarbus bendravimas“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasirodo, mintis „Žvėrinčiuje“apgyvendinti tarpanę miškininkams kilo neatsitiktinai. Urėdijos darbuotojams rūpi, kaip jaunimui pristatyti senovę, natūralioje gamtoje išnykusius gyvūnus.
Edukacinių programų dėka lankytojams iš aštuonių Lietuvoje išnykusių laukinių gyvūnų rūšių „Žvėrinčiuje“ bus pristatytos trys.
Šiuo metu „Telšių miškų urėdijos“ valdose gyvena keletas gyvūnų, kurie kadaise natūraliai gyveno Lietuvos miškuose, tačiau plečiantis žemdirbystei ir naikinant miškus, išnyko.
Turistai „Žvėrinčiuje“ gali išvysti didžiulę rudąją mešką, neseniai – ir tarpaną, o ateinantį rudenį jų laukia dar viena staigmena – stumbrai. Šiuo metu kaip tik vyksta intensyvūs darbai, skirti šiuos stambiausius Europos laukinius žvėris įkurdinti Laukstėnų kaime.
