Vilniuje vykusiame renginyje dalyvavęs Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, kad sumanymas pavyko: praeiviai atkreipė dėmesį į didžiules butaforines nuorūkas, o kartu ir stabtelėdavo sužinoti įdomių faktų apie nuorūkų taršą bei šalyje susidarančius šių atliekų kiekius.
„Sulaukėme pozityvių atsiliepimų ir didesnio šiai problemai skiriamo dėmesio. Anksčiau juk daug kas į nuorūkų taršą tiesiog nekreipdavo dėmesio. Tačiau dabar vis daugiau gyventojų pastebi, kad šią problemą būtina spręsti“, – teigė K.Trečiokas.
Ministras sutinka, kad kartais tinkamai išmesti nuorūkas kliudo ir tai, jog viešosiose erdėse dar nepakanka šiukšliadėžių. Tačiau tai vis tiek nėra priežastis atsainiai sviesti nuorūką ant šaligatvio, važiuojamosios kelio dalies ar vejos.
„Iš tiesų dabar siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, o netrukus siūlysime ir efektyvius sprendimus. Pats prieš keliolika metų esu rūkęs ir tikrai žinau, kad yra pakankamai vietų, kur šiukšliadėžių labai trūksta. Viena tokių vietų – Lietuvos paplūdimiai. Vis dėlto išeitį galima rasti, pavyzdžiui, naudotis portatyvinėmis peleninėmis. Galbūt prekybininkams reikėtų padidinti galimybes jų įsigyti, o galbūt dalį peleninių rūkoriams būtų galima išdalinti, kad jie neterštų aplinkos“, – svarstė K.Trečiokas.
Informacija apie nuorūkų keliamą žalą artimiausiu metu pasieks ir didžiųjų miestų viešojo transporto keleivius. Vilniaus ir Kauno autobusuose bei troleibusuose bus skelbiama informacija apie Lietuvoje susidarančius nuorūkų kiekius, jų keliamą žalą aplinkai. Be to, raginimus neteršti gamtos nuorūkomis išvys ir tarpmiestiniais maršrutais važiuojantys transporto priemonių vairuotojai: apie tai informuojanti žinutė pasirodys informacinėse švieslentėse.
Aplinkos ministerija taip pat yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo tabako gamintojai bei importuotojai būtų įpareigoti pasirūpinti nuorūkų tvarkymu. Tai yra, numatoma, kad tvarkant nuorūkas atsirandantys kaštai būtų perkelti ant gamintojų ir importuotojų pečių, o surinktas lėšas būtų galima skirti tiek atliekoms tvarkyti, tiek taršos prevencijos priemonėms.
Nors viena nuorūka atrodo itin smulki ir nepavojinga šiukšlė, realybėje yra kitaip. Kasmet vien nuo legaliai parduodamų cigarečių Lietuvoje susidaro apie 1500 tonų nuorūkų. Pridėjus nelegaliai įsigyjamas cigaretes, šis skaičius turėtų dar gerokai išaugti.
Dalis nuorūkų atsiduria šalies vandens telkiniuose, kuriuose sukelia didžiulį pavojų gyviems organizmams. Be to, nuorūkose aptinkama net apie 50 kancerogenų – pavojingų vėžį sukeliančių medžiagų. Jos kartu su kitomis cheminėmis medžiagomis patenka į aplinką, kur tiek dirvoje, tiek vandenyje gali išlikti net iki 25 metų.