Kuršių marios daug metų šiurpino ne tik aplinkosaugininkus, bet ir aplinkinius gyventojus – vanduo buvo smarkiai užterštas žmogaus sveikatai kenksmingais fosforo ir azoto junginiais, organinėmis medžiagomis. Į marias sruveno lietaus nuotekos, patekdavo ir naftos produktų, buitinių atliekų.
Didžiausio gėlavandenio Lietuvos telkinio ekologinė būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno, plukdančio į Kuršių marias viską, kas tik išleidžiama aukštupyje ir kitose vietovėse. Sovietmečiu marias bene labiausiai teršdavo apsileidusios Kaliningrado srities celiuliozės ir popieriaus pramonės įmonės, žemės ūkio, autotransporto įmonės, komunalininkai.
„Būdamas paauglys maudžiausi Kuršių mariose. Prisimenu, kaip Preilos ir Juodkrantės žvejai marių vandenį katiliukais semdavo žuvienei. Vėliau reikalai katastrofiškai blogėjo, o dabar regime viltingas permainas“, – pastaruoju metu nuskraidrėjusiomis mariomis džiaugėsi Neringoje gimęs ir augęs D.Jasaitis.
Kuršmarių vandens kokybė akivaizdžiai pagerėjo po to, kai buvo sutvarkytos Neringos komunalinių ir lietaus nuotekų sistemos. Šią vasarą Nidos uostelio pašonėje įrengtame nedideliame paplūdimyje poilsiautojai, kartais ne visada norintys pėsčiomis kulniuoti iki jūros, ir vyresnio amžiaus svečiai jau gali degintis ir maudytis.
Marios įšyla kur kas anksčiau nei Baltijos jūra ir neatvėsta iki pat rudens – dabar vandens temperatūra čia siekia iki 20 laipsnių. Kai vėjas pučia nuo jūros pusės ir atgena šalto vandens mases, žmonės gali maudytis šiltesnėse Kuršių mariose. Bangoms plakant marių krantą, aišku, maloniau pliuškentis ne uždarame vandens telkinyje, o jūroje.
Anksčiau Kuršių mariose buvo uždrausta maudytis. Vasaros pradžioje vandens kokybę analizavę mokslininkai sanitarijos ir higienos normas viršijančios bakteriologinės ir kitokios taršos mariose nenustatė.
Vandens tyrimai rodo, jog šiuo metu žmonės Kuršmarėse gali maudytis kaip ir kituose bakteriologiškai neužterštuose Lietuvos vandens telkiniuose – upėse, ežeruose ir tvenkiniuose.
Nidoje atgijusį paplūdimį vasarotojai jau pastebėjo. Atėję čia pasideginti jie gali gėrėtis nuostabaus grožio Parnidžio kopos vaizdais. Tiesa, Kuršių mariose pliuškenasi tik vienas kitas poilsiautojas.
„Žmonės turbūt prisimena ankstesnius draudimus, vis dar bijo maudytis mariose net po to, kai meras D.Jasaitis pats patikrino vandens kokybę vandens. Be to, kurorto savivaldybė dar oficialiai nepaskelbė, kad galima tai daryti“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Pliuškentis pamaryje niekas nedraudžia, bet poilsiautojai, ko gero, greičiau įveiktų psichologinį barjerą, jeigu patys neringiškiai, pirmiausiai kurorto savivaldybės darbuotojai, rodytų pavyzdį svečiams – laisvalaikiu uoliau lankytų Nidos paplūdimį, degintųsi, nardytų marių pakrantėje.
Oficialūs potvarkiai dėl maudynių Kuršių mariose tikriausiai bus priimti kitą vasarą, kai mokslininkai ir higienistai paviešins galutinius sezoninių vandens tyrimų rezultatus ir išvadas.
