Laisvę išvydo 73 „geležinės varlės“

Liepos 1 dieną Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai į Dzūkijoje esančio Metelių regioninį parką išgabeno ir į laisvę paleido 73 balinius vėžlius. Jie paleisti į gimtąsias vietas arčiausiai tų vietovių, iš kur buvo surinkti kiaušiniai. Prieš tai juos globojo ir net jų tarpusavio elgesį stebėjo specialistai iš Kauno.

Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paliko Lietuvos zoologijos sodą.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniais vėžliais rūpinosi Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja A.Pikūnienė.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniais vėžliais rūpinosi Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja A.Pikūnienė.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
Baliniai vėžliai paleisti į laisvę.<br>Nuotr. iš Lietuvos zoologijos sodo arch.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
G.Rafanavičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Vėjūnė Inytė

Jul 1, 2015, 1:30 PM, atnaujinta Oct 28, 2017, 11:58 AM

Balinis vėžlys – viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Lietuvos zoologijos sodo atstovė Neringa Kirijenkaitė pasakojo, kad baliniai vėžliai yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones, todėl vykdomi įvairūs europiniai projektai.

Vienas iš tokių projektų – „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“.

Praėjusių metų rugsėjo 30 d. šis projektas baigėsi, tačiau Lietuvos zoologijos sodas kartu su Metelių regioninio parko direkcija toliau tęsia pradėtą veiklą ir įgyvendina naują projektą „Balinių vėžlių Lietuvoje išsaugojimas ir populiacijos gausinimas“.

Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis pasakojo, kad dėl klimato kaitos, esant karštai vasarai, vėžliai išsivysto per greitai ir iš grunto ima išsikasti per anksti, per greitai sunaudoja baltymo rezervą, o staiga atvėsus orams tiesiog sušąla.

R.Krugelis teigė, kad žmonių daroma įtaka Matelių regioniniame parke nėra žalinga, parke paliktos dėtys nėra nuniokojamos. Tačiau vėžliai kiaušinius deda netinkamose vietose – ant miško kelių ar judriose pakelėse.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkai ir saugomų teritorijų specialistai rinko balinių vėžlių kiaušinius, sudėtus netinkamose vietose.

Praėjusiais metais surinkti kiaušiniai buvo patalpinti į Lietuvos zoologijos sodo inkubatorius, o išsiritę gyvūnai pratinami prie kuo natūralesnių sąlygų, kad į laisvę paleistiems jaunikliams būtų lengviau prisitaikyti gamtoje ir išgyventi.

Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė pasakojo, kad į Lietuvos zoologijos sodą atvežtos kiaušinių dėtys yra žymimos ir išsiritę skirtingų dėčių jaunikliai laikomi atskirai.

Mažyliai nuo pat gimimo kartą per mėnesį sveriami, matuojamas jų šarvo ilgis, atliekama šarvo apžiūra. Atidžiai stebimas kiekvieno gyvūno augimas ir sveikatos būklė, analizuojama vėžlių elgsena ir net tarpusavio santykiai.

Natūralios vėžlių populiacijos išliko mažiausiai melioracijos pažeistose vietose Pietų Lietuvoje: Lazdijų ir Varėnos rajonuose, Merkinėje.

Dzūkija yra Lietuvos regionas, kuriame gyvena šie ypatingi ropliai, todėl dzūkai „geležines varles“ laiko didele vertybe.

Natūraliomis sąlygomis Lietuvos gamtoje iš viso gyvena tik apie 400 vėžlių, taip pat 101, kuriuos zoologijos sodas į laisvę paleido pernai.

Lyginant su kitais gyvūnais, vėžliai gyvena ilgiausiai – apie 100 metų.

Sėkmingam balinių vėžlių populiacijos atkūrimui Lietuvoje reikia atvirų, medžiais neapaugusių ir gerai saulės apšviestų kūdrų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.