Lietuviai nuo seno liepas laikė šventais medžiais. Šiuos liepos mėnesį kvapniais žiedais pražystančius medžius mėgsta ir kauniečiai. Liepų paunksnėmis gyventojai mėgaujasi įvairiuose miesto parkuose.
Laisvės alėjoje nuo pat jos įkūrimo pradžios taip pat žaliuoja būtent šie medžiai. Kaune ir Kauno rajone auga ir ne viena išskirtinė, gamtos paveldo objektu pripažinta ar retos veislės liepa.
Aplinkosaugininkai sakė, kad tai aplinkos poveikiui atsparus medis, todėl liepos miestuose ir yra gausiai sodinamos.
Liepas sodino nuo seno
Laisvės alėjoje auga 591 liepa. Šie medžiai, įrengus šiuo metu pėstiesiems skirtą gatvę, buvo pasodinti 1851 metais.
Dabar alėjoje praeiviams pavėsį suteikia apie 300 liepų, kurioms yra daugiau nei 50 metų, apie 150 liepų, kurioms 30–50 metų, bei apie 70 šių medžių, pasodintų mažiau nei prieš 30 metų.
Jauniausia liepa, sužaliavusi Laisvės alėjoje priešais Miesto sodą, pasodinta 2012-aisiais. Ji skirta olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės garbei.
2013 metais jos kamieną buvo nuniokoję vandalai, tačiau aplinkosaugininkai medį gydė, ir jis nenunyko.
Auga gražiausias medis
Kaune auga ir pavienių, tačiau įspūdingų liepų.
Lampėdžiuose, ties Romuvos gatvės 57 numeriu pažymėtu pastatu, stiebiasi liepa gražuolė. Ji laikoma gražiausiu Lietuvos medžiu. Apie 250 metų auganti liepa išsiskiria tuo, kad turi 4 kamienus ir 5 viršūnes. Liepos aukštis 22 metrai, o kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 7 metrai. Liepa gražuolė pripažinta gamtos paminklu.
Ieškant kitos įspūdingos liepos, nereikia eiti toli nuo miesto centro. Užlipus Parodos gatve į kalną Vytauto parke, netoli atrakcionų aikštės, galima pamatyti Vytauto liepą.
Šiam medžiui – 270 metų. Jis išsistiebęs į 28 metrų aukštį, o kamieno apimtis – 5,50 metro. Vytauto liepa rūpinasi kauniečiai aplinkosaugininkai.
Tilpo septyni žmonės
Storiausia Lietuvos liepa taip pat auga pakaunėje, Braziūkų kaime. Tai – liepa motinėlė. Manoma, kad medžiui yra apie 500 metų. Jos kamieno apimtis – 8,4 metro.
Pasakojama, kad į liepos motinėlės kamieno kiaurymę galėdavo tilpti 7 žmonės. Tačiau sovietmečiu anga buvo užbetonuota. Dabar specialistai mano, kad toks metodas medžiui labiau kenkia, nei duoda naudos, nes neleidžia natūraliai svyruoti ir vėdintis sveikai medienai.
26 metrų aukščio medį vietos žmonės labai prižiūri, aplink jį yra pastatę neaukštą tvorą. Manoma, kad prie šios liepos rinkdavosi 1863 metų sukilimo dalyviai. Dabar ant liepos pakabintas nedidelis kryžius.
Stebina dideliais lapais
Lietuvoje auga daugiausia mažalapės liepos. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode yra ir retai Lietuvoje sodinama amerikinė liepa.
Šios veislės medžiai kilę iš Rytų ir Centrinės Šiaurės Amerikos. Jie atsparūs net 40 laipsnių šalčiui. Auga iki 200 metų. Šios liepos paprastai užauga iki 40 metrų aukščio, jų kamieno apimtis – 1–1,5 metro.
Amerikinės liepos įdomios tuo, kad turi labai didelius lapus. Lapai būna 16–30 centimetrų skersmens.
Ypatinga šių liepų mediena. Iš jos gaminami baldai, ji tinka drožiniams. Taip pat iš amerikinių liepų gaminami elektrinių gitarų korpusai.
Medis – gražus ir atsparus taršai
Jolanta Šabūnaitė
VDU Kauno botanikos sodo dendrologė
„Liepos – labai populiarios, nes tai mūsų klimatui tinkantys ir pas mus nuo seno augantys medžiai. Kaune daugiausia stiebiasi mažalapės liepos.
Jos mieste sodinamos dėl to, kad jų tanki laja suteikia malonų pavėsį, žiedai kvepia. Taip pat šiuos medžius galima karpyti ir formuoti norimas lajų formas. Šie medžiai atsparūs įvairioms ligoms ir retai būna, kad suserga masiškai.
Liepos sodinamos ir prie gatvių, nes jos atsparios taršai, puikiai sulaiko dulkes.
Norint nusiskinti vaistinių savybių turinčių liepų žiedų geriau būtų tai daryti parkuose, atokesniuose šlaituose.
Prie gatvių augančių liepžiedžių skinti ir virti iš jų arbatą nepatartina.“
