Kaip portalui lrytas.lt sakė juodojo gandro nuotraukas atsiuntęs Vidas, galimai šis sparnuotis kaip ir jo gentainiai – maisto įsigudrino ieškoti arčiau žmonių. Tačiau prieiti arčiau juodasis gandras nesileido, mat jis – kur kas atsargesnis, negu jo giminaičiai – baltieji gandrai.
Juodasis gandras yra stambus paukštis – tik šiek tiek mažesnis už baltąjį giminaitį, sveria apie 3 kg. Suaugusio paukščio patino ir patelės galva, kaklas, pagurklis, kūno viršus juodi, plunksnos žvilga žaliu, raudonu, auksiniu atspalviu. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei plikos odos žiedas aplink akis — raudoni, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos internetinėje svetainėje juodasisgandras.lt.
Juodasis gandras yra atsargus ir slaptingas gūdaus miško paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės. Vos tik pamatęs einantį žmogų iškart nuskrenda.
Tiek suaugusieji, tiek jauni paukščiai yra apatiški ir tingūs, ilgą laiką gali kiurksoti lizde, ant medžio šakos ar pabalyje. Tačiau ūgtelėję jaunikliai jau pajėgūs gintis nuo bet kokio priešo. Net lizde į juos besikėsinantį žmogų pasitinka pasiryžę gintis snapo kirčiais.
Juodieji gandrai gamtoje išgyvena 18 ir daugiau metų, nelaisvėje – 31metus, nuo 1976 metų įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.