Kaip pranešė ministerija, 2014–2015 metais atliktų Kuršių
marių žuvų išteklių tyrimų duomenys parodė, kad bendras žuvų
gausumas ir biomasė nekito ir išlieka stabilūs per pastaruosius du
dešimtmečius.
Išanalizavus 2003–2015 metų verslinių žvejybos laimikius
paaiškėjo, kad ešerių gausumas Kuršių mariose didėja, karšių
ištekliai kito nežymiai, o kuojų, žiobrių ir ypač sterkų –
mažėja.
Pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo vidutinis
sterkų ilgis. Todėl, mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti
neverslinio dydžio sterko šalutinį laimikį, būtina imtis ir
papildomų sterkų apsaugos priemonių.
Gausiausiai Kuršių mariose sugaunama karšių ir kuojų – per
daugiau nei dešimtmetį šios žuvys vidutiniškai sudarė du
trečdalius visų verslinių žvejybos laimikių. Tyrimo autoriai
pastebi, kad mariose sparčiai mažėja ungurių laimikiai.
Leidžiamų naudoti žvejybos įrankių kiekius ir verslinių
žuvų kvotas kasmet nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į
atskirų rūšių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos
taisyklės nustato atskirus leidžiamus žvejybos versle naudoti
žvejybos įrankių tipus, jų naudojimo laikotarpius, žvejybos
vietas.