Baravykas Kauno centre: ar taip gali būti?

Paąžuolis išdygo po ąžuolu

Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus praeivius stebina baravykas paąžuolis.<br>L.Jačiauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Laura Jačiauskaitė

2015-07-30 18:54, atnaujinta 2017-10-22 15:48

Didelę kepurę mieste po ąžuolu iškėlęs grybas daug kam atrodo keistai, nors savo tvirtą kūną išaugino šią lietingą savaitę. Ir ne bet kur, o prie Karo muziejaus – lyg būtų išsiruošęs į grybų karą.

Mikologai teigia, kad lietinga liepa ypač palanki grybams dygti. Grybautojai jau gali džiaugtis, kad ne tik miškuose randa vis daugiau grybų.

Baravykui Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigos pasirodė patogesnė vieta užauginti savo įspūdingą kepurę nei grybų sostinės vardą kasmet vis labiau prarandanti Dzūkija.

Paąžuolis išdygo po ąžuolu

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė apžiūrėjusi grybo nuotrauką nustatė, kad šis prie muziejaus išaugęs gražuolis yra baravykas paąžuolis. Savo 20 centimetrų skersmens galvą keliantis grybas paprastai randamas prie lapuočių medžių. Šis paąžuolis išdygo tiesiai po ąžuolu ir kaštonu.

„Paąžuolio vaisiakūniai paprastai būna vidutinio dydžio, nors gali užaugti ir labai dideli. Iš dažniau aptinkamų baravykinių paąžuolis yra vienas ryškiausių grybų: jo kepurėlės apačia tamsiai raudona, vaisiakūnio vidus ryškiai geltonas, o paspaustas ar perpjautas jis smarkiai ir greitai mėlynuoja“, – lrytas.lt sakė J.Motiejūnaitė.

Jos teigimu, liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia paąžuoliams yra tinkamiausias dygti laikas.

Valgomas, bet pavojingas

Mikologijos laboratorijos vadovė sakė, kad Kauno karo muziejaus sodelyje rastas grybas yra valgomas. Tačiau perspėjo, kad jo negalima valgyti užgeriant alkoholiu. Paąžuoliai turi nenustatytų medžiagų, kurios sureagavusios su svaigalais gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimų.

Miesto centre, šalia transporto važiuojamosios dalies, užaugę grybai yra labai pavojingi.

„Mieste augančių grybų valgyti bet kokiu atveju negalima, nes miestų dirvožemyje dažniausiai būna didesnė teršalų, ypač sunkiųjų metalų, koncentracija. Grybai labiau nei augalai tarsi kempinė kaupia sunkiuosius metalus ir radionukleidus“, – teigė J.Motiejūnaitė.

Grybauti – ne į Dzūkiją?

Mikologė patvirtino, kad šių grybų itin dažnai galima aptikti ir miestų parkuose. Kaip neseniai Vilniaus centre rasti pievagrybiai, ir paąžuoliai mėgsta derlingesnį dirvožemį, kuris geriau sulaiko drėgmę.

Pastarųjų savaičių lietus ir žema temperatūra jiems labai palanki. Todėl šių grybų galime rasti net ir netikėčiausiose vietose. „Gamta yra gerokai sudėtingesnis mechanizmas nei mašinos variklis, joje pasireiškia daugybė veiksnių, nuo kurių priklauso ir grybų dygimas“, – sakė J.Motiejūnaitė.

Grybų derėjimas priklauso nuo metų ir sezoninių kritulių kiekio skirtingose Lietuvos vietose. Negalima sakyti, kad vienoje Lietuvos vietoje grybų yra daugiau, o kitoje mažiau. Jei tam tikroje vietoje vyravo ilgalaikė sausra, grybai gali augti prastai net ir palijus. Be to, grybų augimas priklauso ir nuo dirvožemio.

„Dzūkijos smėlynai ir taip sausroms jautresni negu sunkesni dirvožemiai kitose vietose. Dzūkijos miškuose auga ir kitokių grybų nei tie, kuriuos žmonės randa mieste, jiems reikia kitokių aplinkos sąlygų“, – samprotavo J.Motiejūnaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.