Po ekologinės nelaimės, kai Šešupe ties Antanavo kaimu (Kazlų Rūdos savivaldybė) ėmę tekėti teršalai kalnais suputojo Pilviškių miestelio (Vilkaviškio rajonas) užtvankoje, iš karto pasklido kalbos, kad nuodus į gamtą paleido ekologišką buitinę chemiją gaminanti įmonė, įsikūrusi Antanave, ant Šešupės kranto. Esą buvo išpilta apie 4 tonas chemikalų.
Tačiau įmonės vadovas Marius Šeduikis, rodydamas inžinerinių tinklų brėžinius, kategoriškai atrėmė kaltinimus.
„Teršalai pateko ne iš mūsų bendrovės. Pas mus net nėra likučių gamyboje. Įmonėje nebuvo jokios avarijos. Tai galime įrodyti, nes gamybos procesą ir cechą stebi vaizdo kameros“, – tąsyk teigė M.Šeduikis.
Brėžiniuose jis parodė, jog kanalizacija, kuria, įtariama, atitekėjo teršalai, naudojasi ne bendrovė, o Antanavo kaimas.
Ši buitinės chemijos gamykla pradėjo veikti prieš metus buvusios Antanavo spirito gamyklos teritorijoje, kurioje yra ir daugiau įmonių.
Pirmieji vandens tyrimai atskleidė, kad į Šešupę pateko didžiuliai gamtai mirtinų nuodų kiekiai. Fosforo, amonio azoto, anijoninių paviršiaus aktyvių medžiagų koncentracija buvo viršyta dešimtis kartų.
Po savaitės šių elementų kiekiai upėje jau neviršijo leistinų normų, tačiau jų pėdsakų dar buvo aptinkama.
Aplinkosaugininkai atliko kelis bandymus, norėdami išsiaiškinti, kuriais vamzdynais atitekėjo Šešupę žudantys nuodai.
Pirmiausia į buitinės chemijos įmonės kanalizaciją buvo išpiltas didelis nekenksmingai nudažyto vandens kiekis. Miestelio kanalizacija tuo metu buvo uždaryta.
Pro drenažo vamzdį, kuris yra Šešupės skardyje, šalia bendrovių teritorijos, neištekėjo nė lašo spalvoto vandens.
Beje, šiame vamzdyje iš karto po nelaimės buvo aptikta didesnė nuodingų medžiagų koncentracija nei upėje.
Rezultatas, ko gero, nenustebino buitinės chemijos įmonės vadovo M.Šeduikio, nes jis iš pat pradžių teigė, kad visos nuotekos iš bendrovės patenka į valymo įrenginius.
Antrasis bandymas vyko su kita kanalizacijos atšaka.
„Galima teigti, jog teršalai išbėgo iš jos, tik kol kas neaišku, kaip į ją pateko. Buitinės chemijos įmonėje nenustatėme pažeidimų. Tačiau apskritai ši teritorija didelė, joje yra ir kitų įmonių“, – sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) direktoriaus pavaduotojas Rimas Alekna.
Antanavo seniūnijos seniūnas Artūras Urbonas, pagal profesiją chemijos inžinierius, teigė, kad kaimo nuotekos patenka į valymo įrenginius, o išvalytas vanduo – į Šešupę, todėl gyventojai negalėjo užteršti upės.
„Neturiu duomenų, kad tąkart būtų sugedę kokie nors nuotekų valymo įrenginiai. Į visus klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas.
Kaime yra visokiausių versijų, tačiau jas reikia patvirtinti arba paneigti.
Jei Šešupė buvo užteršta tyčia, tai aš nesuprantu ir nepateisinu tokių žmonių“, – kalbėjo seniūnas A.Urbonas.
Jam, kaip chemijos specialistui, sukėlė nuostabą, kai paaiškėjo, jog ištirtame apnuodytame vandenyje buvo rasta didžiulė koncentracija medžiagų, naudojamų trąšų pramonėje. Buitinės chemijos įmonėje tokių medžiagų nėra apskritai.
Linkstama prie versijos, kad teršalai galėjo būti išpilti į vieną iš daugybės lietaus kanalizacijos šulinių, esančių betono tvora apjuostoje kelių bendrovių teritorijoje.
Kaip sako žinovai, nuodai galėjo būti pilami tiesiai į drenažą. Tačiau kam to prireikė? Kas ir kam keršijo ar kenkė, be gailesčio nuodydamas Šešupę?
Kol teisėsaugininkai nebakstelėjo pirštu į kaltininkus, antanaviškiai tiki savomis versijomis.
„Na, ką aš žinau, – suvalkietiškai nutęsė vienas garbaus amžiaus kaimietis. – Kalbama, kad kažkas skalbimo priemonėmis užteršė, kažkokius maišus sumetė. Sako, konkurentų darbas.“
Atostogaujantis kaunietis Valdas teigė: „Kaime kalba, kad chemijos fabrikėlis upę užteršė ir žuvis išnuodijo. Žvejai jau galanda kirvius.“