Labiausiai nuseko didžiausios upės – Nemunas ir Neris, kurios
prasideda Baltarusijoje, ten šią vasarą taip pat dominuoja
sausringi orai.
„Dabar situacija yra nekokia – nusimato labai šilti sausi
orai pusę rugpjūčio mėnesio, praktiškai nebus lietaus, todėl
dauguma upių gali nusekti“, – BNS sakė Hidrometeorologijos
tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Neries vandens lygis pastaruoju metu buvo žemesnis už vidutinį
daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, tačiau stabilus.
Nemune situacija prastesnė – vandens lygis jame labai žemas.
Ties Druskininkais nuo liepos 8 dienos, ties Nemajūnais nuo liepos 18
dienos, o Kaune nuo liepos 19 dienos vandens debitas yra sumažėjęs
iki gamtosauginio – minimalus, kuris reikalingas, kad būtų
užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
Pakelti vandens lygį Nemune būtų įmanoma Kauno marių
sąskaita: paprastai tvenkiniuose susikaupia pavasario potvynio
vanduo, kurį, esant reikalui, galima vėliau išleisti. Tačiau
šiemet potvynio nebuvo, todėl tvenkiniuose papildomo vandens taip
pat nėra. Kauno mariose vandens lygis irgi yra ties kritine riba.
Pasak A.Kajučio, tikėtina, kad iki gamtosauginio debito vanduo
nuseks ir kitose Lietuvos upėse – vandens lygis gali nukristi dar
apie 15 centimetrų.
„Kai upės labai nusekusios, pavojinga gyviesiems organizmams,
kurie gyvena vandenyje: ir mikroorganizmams, ir aukštesnėms
rūšims, žuvims, tačiau svarbiausias dalykas yra vandens kokybė:
jeigu vanduo yra švarus, nėra tokia didelė blogybė mažas jo
kiekis“, – kalbėjo hidrologas.
Jo teigimu, dabar gera ar labai gera yra trečdalio Lietuvos upių
vandens kokybė. Jis ragina tausoti karščio alinamą gamtą ir
stengtis kuo mažiau vandenį teršti.
Hidrometeorologijos tarnyba šią savaitę prognozuoja rekordinius
šių metų karščius, kurie sieks 35 laipsnius karščio. Atvėsimo
artimiausiu metu neprognozuojama.