Neseniai įkurtuvėmis didžiavosi Ventės rago ornitologinė stotis, rekonstrukcijoms gavusi per 10 mln. litų. Įkurtuvėms jau atvira ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos būstinė – naujutėliai administracinis ir ūkines paskirties bei lankytojų aptarnavimo pastatai Rusnės saloje.
Be to, pastoliai Rusnės saloje nenuimti ir nuo Rusnaitės uoste renovuojamo aplinkosaugininkų garažų komplekso su poilsiui skirtomis patalpomis. Čia statybinių medžiagų pakuotes ir jų atliekas vyrai skubėdami degina tiesiog ant Pakalnės upės, kraštovaizdžio draustinio, kranto šalia vagonėlio.
Tai- ES milijonų įsisavinimo kelias į aplinkosauginę pažangą.
Bet Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, po kurią, ieškodami natūralios gamtos sukurtų vertybių, kasdien išsileidžia turistai – akis bado puvėsiai ir šabakštynai. Jie – dešimtmečių senumo. Tik investicijų pažintiniai takai nesulaukia.
Štai, Ventės rago ornitologinėje stotyje, atidarytoje po rekonstrukcijų, praėjusį savaitgalį apsilankė apie tūkstantis žmonių.
Tik automobiliai senojoje, šiemet apmokestintoje parkavimo vietoje netilpo, jais buvo užkimštos visos pamario pievelės, o nauja parkavimo vieta prie naujojo lankytojų centro stovėjo tuščia. Ženklas draudė įvažiuoti.
Su nameliais ant ratų atvykėliams buvo visai keblu – jiems iš viso nėra įrengta vietų apsistoti. O pėstieji poilsiavietėje prie marių ties autobusų sustojimo vieta vietoj suolų rado tik jų atramas.
Aplink ornitologinės stoties šešių pastatų ir penkių paukščių gaudyklių kompleksą plyti 10 ha laukas. Jo dalis virsta dykyne, nes nešienaujamas. Takas, vedantis per jį, užtvertas su užrašu „pašaliniams eiti draudžiama“.Nors iki paukščių gaudyklių Kniaupo įlankos gilumoj – dar bent 100 metrų.
Bet netoli rekonstruoto garažų ir sandėlių pastato ant Kuršių marių kranto stovyklauja kompanija, o kilnojamas jų namelis kabeliu prijungtas prie elektros tiekimo linijos nuo garažų. Akivaizdu, kad galimybe įrengti laikiną stovyklavietę čia bus naudojamasi, bet ji taikytina ne visiems. Kodėl? Ar ES parama naudotina tik žinybinio, o ne viešojo intereso tenkinimo reikmėms?
Beje, paukščių gyvenimo tyrėjai kaip niekas kitas pamario krašte valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Rusnės miestelyje šalia pylimo prie Nemuno išsišakojimo stovi amžinai užrakintas tuščias dviaukštis medinis pastatas, ant kurio sienos iškaba skelbia, kad čia veikia Paukščių tyrimo centras.
Kitą mūrinį buvusios Tulkiaragės siurblinės pastatą netoli Krokų lankos ežero šiemet įsirengė Vilniuje registruotas Baltijos aplinkos forumas, gavęs ES finansavimą globaliai nykstančio paukščio meldinės nendrinukės apsaugai. Jis – taip pat kasdien užrakintas.
O ten, kur patrauklus kraštovaizdis, atokvėpio vietose į gamtą patraukęs eilinis žygeivis randa tik lauko baldų liekanas ir nešienaujamus takus bei aikštes, kurios panašėja į dykvietes. Po kojomis lūžta sutrešusių lentų takai ir lieptų turėklai.
