Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi Alytuje gyvenanti Genė – ji buvo sukrėsta, kai pamatė netoli Putinų gatvės esančiame vandens telkinyje kovojančias keturias gulbes. Moteris pasakojo, kad jau nuo pirmadienio porelę gulbių su jaunikliais puola iš kito tvenkinio atskridusių gulbių pora. „Gulbinas įklimpęs, įvarytas į kemsynus, o jį puola ir kapoja kitos gulbės. Tik jo patelė stengėsi apginti“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.
Anot jos, toks vaizdelis kartojasi jau kelias dienas, o ji pati vis ateina pažiūrėti, ar užpultas gulbinas ir jo šeima dar gyva.
„Kitos atskridusios gulbės neleidžia patelei prieiti prie jo. Nuolatos kapoja snapais, muša sparnais. Žmonės tiesiog pašiurpę nuo tokio vaizdo. Aš tokį siaubą pirmą kartą matau. O ką vaikams pasakyti?“ – kvapą gaudydama kalbėjo Genė.
Moteris pasakojo, kad tvenkinyje gyvenusi gulbių pora turi septynis jauniklius, o jų teritoriją bandanti užimti kita pora atkeliavo su penkiais jaunikliais. „Žmonėms taip pagailo tos užpultos gulbės, kad nešė duonos, batono, bandė šerti, kad tik padėtų. Niekas nežino, ką daryti, o juk gelbėti ją reikia. Aš verkiu, man jų gaila, net galva plyšta“, – dėl gulbių likimo rūpinosi Genė.
Portalas lrytas.lt susisiekė su Lietuvos ornitologų draugijos ornitologe eksperte Egle Pakštytė. Ji teigė, kad į gulbių tarpusavio santykius ir teritorijos pasiskirstymą žmogui kištis nevalia. „Gulbės yra gana agresyvūs paukščiai, ypač, kai jos gina savo lizdą, teritoriją ar jauniklius“, – sakė ornitologė.
Gulbių poros teritorija dalijasi gana žiauriai. Ekspertė pasakojo, kad šių paukščių konfliktai ir pykčiai yra labai dažnas reiškinys. „Patinai kovoja taip, kad net vienas kitą ima skandinti. O mums nuo kranto belieka stebėti, žus ar nežus“, – aiškino E. Pakštytė.
Gulbėms, anot jos, tai įprastas ir normalus reiškinys. „Ginti ir gelbėti kitų gulbių užpulto gulbino nereikia. Jos turi pačios išsiaiškinti. Viena kažkuri pora turės palikti teritoriją. Silpnesnė pora turi pasiimti jauniklius ir, jei gali, pasitraukti. Tačiau nereikėtų nustebti, kad gulbinai susipjauna ir iki mirties. Tokia žiauri yra gamta“, – pasakojo ornitologė.
Gulbių tragediją stebėjusi Genė nuogąstavo, kad nežino, kaip paaiškinti vaikams, kodėl tokie gražūs balti paukščiai žudo vienas kitą. Tačiau ornitologė patikino, kad vaikams nereikėtų gamtos piešti rožinėmis spalvomis.
„Mes per daug sužmoginame aplinkinę gamtą, o tikros jos nematome. Ypač – mieste gyvenantys žmonės, kurie sutinka tik antis, gulbes ar kitus paukščius. Jeigu žmogus daugiau laiko praleistų gamtoje, tai jis pamatytų dar žiauresnių vaizdų“, – aiškino specialistė.
Pasiteiravus, kada reikia gelbėti į bėdą patekusius gyvūnus, E. Pakštytė tikino, kad tik tada, kai gyvūnas kenčia nuo žmogaus ar jo veiklos padarinių. „Būtų kvailystė, jei gelbėtume ar bandytume išskirti besipjaunančias gulbes. Tada reikėtų ir zuikius nuo lapių gelbėti. Tai yra gamta ir ji yra žiauri“, – aiškino ji.
Gyvūną reikia gelbėti tada, kai jis sužeidžiamas ar jam gresia pavojus gyvybei dėl žmogiškųjų faktorių – elektros laidų, žemės ūkio veiklos, brakonierių. „Tada turime kištis ir gelbėti, bet kai gyvūnai aiškinasi santykius, tai jau ne mūsų, žmonių, reikalas“, – teikė ornitologė-ekspertė E. Pakštytė.
