Gandrų išskridimo diena laikoma rugpjūčio 24-oji, Šv.Baltramiejaus diena, tačiau dalis jų gali palikti Lietuvą ir keliomis dienomis vėliau, ir anksčiau. Jei vasaros pabaiga – šilta, kaip šįmet, šie sparnuočiai gali pasilikti iki rugsėjo pirmųjų dienų.
„Jaunikliai paprastai atsisveikina su mūsų kraštu maždaug dviem savaitėms anksčiau. Jie prisijungia prie vienišų gandrų būrio ir visi drauge patraukia link šiltųjų kraštų“, – portalui lrytas.lt pasakojo vienas Sirutiškio šventės dalyvių Kęstutis Volkus.
Šventės metu suaugęs gandras atskrido į savo lizdą, esantį šalia Sirutiškio skvero, kuriame praleido paskutinę naktį.
Gausiai susirinkusiems vietos gyventojams ir svečiams buvo pasakojama apie gandrų gyvenimą, jų įpročius.
Žmonės nuo seno jos globojo, pagal jų elgesį planuodavo ūkio darbus, net spėdavo ateitį.
Per šventę buvo sukurtas gandrų palydų laužas ir degė iki pat jos pabaigos.
Už ilgametę gandrų globą Kėdainių valdžia įteikė padėkos raštą vietos gyventojams Henrikui ir Violetai Dociams, už Sirutiškio parko grožio puoselėjimą – K.Volkui.
Į šventę atvyko Vyriausybės, Kėdainių savivaldybės atstovai, bažnyčios, labdaros organizacijos „Caritas“ atstovai, etnologai, jos dalyvius linksmino kapelos, ansambliai iš Kauno ir Kėdainių rajonų. Vaikai atliko lauko spektaklį, vaidino piemenėlius.
Lietuvos muitinės vyresnysis inspektorius Artūras Zaleckas surengė įspūdingą tarnybinių šunų pasirodymą.
Savaitgalį gandrų paskutiniai mostai buvo stebimi visoje Lietuvoje.
Ypač didelį įspūdį atsisveikinimas paliko Sriubiškių kaimo (Rokiškio r.) gyventojams.
Sekmadienį didžiulis, maždaug 30 gandrų būrys apsuko ratus aplink sodybas, tarsi norėdami pasakyti žmonėms, jog laikinai palieka šį kraštą.Paskui jie nuskrido į gamtos tolius.
