Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai šių metų gruodį atliko studiją, kuria siekta išsiaiškinti, kokią įtaką oro taršai turi skirtingos kuro rūšys. Buvo lyginti populiariausi šildymosi būdai – akmens anglimi, durpių briketais, gamtinėmis dujomis, malkomis ir medienos pjuvenų briketais..
Tyrimas buvo atliktas modeliavimo būdu – esant vienodoms meteorologinėms sąlygoms, palyginta, kaip kinta į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaida ir koncentracija. Tyrėjai rėmėsi realiais Vilniaus regiono meteorologiniais duomenimis – temperatūra, vėjo greičiu ir kryptimi, debesuotumo ir krituliu kiekiu.
Pasak vieno iš tyrimo autorių, VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininko dr. Alvydo Zagorskio, buvo analizuotas vidutinis 160 kvadratinių metrų ploto individualus namas, kuriam reikalingas šilumos poreikis būtų lygus 10,28 kW.
„Neatsitiktinai tyrėme oro taršą individualiame name – nors namas nėra didelis taršos šaltinis, tačiau individualių namų rajonai yra nemaži, todėl į orą išmetami dideli kiekiai teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, anglies monoksidas ar azoto oksidai. Daugeliui oro teršalų, susidarančių deginant kurą, būdinga tai, kad jie gali išlikti ore gana ilgą laiką, oro masės juos perneša toli nuo šaltinių. Dėl oro taršos keičiasi klimatas, prastėja miestų oro kokybė, kyla pavojus žmonių sveikatai“, – teigė A.Zagorskis.
Tai kuris kuras, VGTU mokslininkų skaičiavimais, yra mažiausiai taršus?
Kietųjų dalelių nėra tik gamtinėse dujose
Kietosios dalelės – vienas iš pavojingiausių teršalų. Tai degimo metu į orą patenkantys nesudegę junginiai, kurie ypač kenkia žmogaus sveikatai. Kietųjų dalelių susidarymą degimo metu nulemia nepilnai sudegusi kuro dalis, kuri susidaro iš organinės kuro dalies nesudegusių angliavandenilių, kokso dalelių, kitų anglies darinių tokių kaip suodžiai.
Mokslininkų skaičiavimais, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija užfiksuota šildant namą durpių briketais (0,85 mikrogramų kubiniam metrui, µg/kub. m).
Panašus kietųjų dalelių rodiklis – ir šildant akmens anglimi (0,8 µg/kub. m). Deginant akmens anglis susidaro didelis pelenų kiekis. Akmens anglių kuro peleningumas gali siekti net iki 10 proc. Deginant medienos briketus ir malkas, kietųjų dalelių koncentracija gerokai mažesnė (0,1 µg/kub. m).
Gamtinės dujos – unikali kuro rūšis, nes kietųjų dalelių apskritai neišskiria.
Daugiausiai azoto oksidų – akmens anglyje
Daugiausiai aplinkai žalingų azoto oksidų mokslininkai nustatė kūrenant namus akmens anglimi – net 3,2 µg/kub. metre. Palyginus, gamtinės dujos deginimo metu išskiria beveik 3 kartus mažiau azoto oksido. Dar mažiau šių teršalų išskiria malkos, medienos ir durpių briketai. Akmens anglis taip pat žalinga dėl ypač didelės sieros dioksido koncentracijos – pavyzdžiui, deginant akmens anglis išsiskiriančio sieros dioksido koncentracija gali siekti iki 2,8 µg/ kub. metre. Jei pasirenkamas kuras yra durpių briketai, tuomet sieros dioksido 1 valandos koncentracija aplinkos ore bus iki 3,7 kartų mažesnė.
Vertinant deginamo kuro rūšis pagal susidarančius anglies monoksido kiekius, didžiausia šių teršalų koncentracija pasižymėjo medienos briketai ir durpių briketai, kai deginant gamtines dujas, malkas ir net anglį koncentracija buvo kur kas mažesnė.
Mokslininkų išvados palankiausios dujoms
„Deginant įvairias kuro rūšis ir vertinant pagal šių kuro rūšių susidarančius teršalus ir jų kiekius, galima teigti, kad gamtinės dujos yra mažiau taršus kuras“, – pabrėžiama tyrimo išvadose.
Nors azoto oksidų ir anglies monoksido koncentracijos deginant gamtines dujas yra artimos biokurui, tačiau deginant medienos malkas ir medienos pjuvenų briketus susidaro papildomi teršalai – kietosios dalelės, kurių poveikis žmonių sveikatai yra aktualus ir ypatingai tankiai gyvenamuose rajonuose.
O koks kuras degimo metu išskiria daugiausiai teršalų? Pagal skaičiavimų rezultatus ypač didele tarša pasižymi akmens anglis – degimo metu išsiskiria didelis kietųjų dalelių, sieros dioksido ir kitų teršalų kiekis.
