Prasidėjus šildymo sezonui mieste padidėjo oro tarša. Nemaža jos dalis yra dūmai, rūkstantys iš individualių namų kaminų. Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kaip stipriai necentralizuotai šildomų privačių namų šeimininkai prisideda prie to, kad mieste kietųjų dalelių koncentracija kartais viršija normas.
Bendrovė „Kauno miesto aplinkos tyrimai“ pirmą kartą suskaičiavo krosnimis šildomus individualius namus ir nustatė, kuriose miesto vietose tarša būna didžiausia, kokią įtaką tai daro visam Kaunui.
Tyrimą atlikęs šios įmonės vadovas Juozas Kameneckas įsitikinęs, kad Kaune būtina pakeisti senus individualių namų katilus, ir to turėtų imtis savivaldybė. Būtina parengti ir taisykles, kuriose būtų numatyta, kaip kontroliuoti, kokiu kuru šildosi kauniečiai.
– Pirmą kartą ištyrėte įvairių miesto rajonų oro taršą ir išsiaiškinote, kokią įtaką jai daro individualių namų šildymas. Kuriose miesto vietose dėl šios priežasties tarša didžiausia? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Kamenecko.
– Oro tarša mieste padidėja lapkričio – kovo mėnesiais, kai prasideda šildymo sezonas. Nustatyta, kad kai oras drėgnas ir vėjuotas, 70 procentų miesto oro užterštumo sudaro automobilių sukeliami teršalai, 30 – teršalai, kylantys iš individualių namų kūrenamų krosnių. Kai vėjas silpnas, individualių namų krosnių išmetami teršalai sudaro 50 procentų bendros oro taršos.
Ištyrėme 10 miesto rajonų. Didesnė oro tarša, kurią sukelia individualūs namai, nustatyta Žaliakalnyje, Aleksote, Panemunėje, Palemone ir Šančiuose. Šiuose mikrorajonuose yra daugiau prie centralizuotos šildymo sistemos neprijungtų nuosavų namų.
Mažiau orą teršia Kalniečių, Dainavos, centro, Vilijampolės, Šilainių gyventojai, nes šiuose rajonuose daugiau gyventojų naudojasi centralizuotu šildymu.
Blogiausia padėtis yra Žaliakalnyje. Nors iš pirmo žvilgsnio čia gyvenimo sąlygos atrodo patrauklios, tačiau yra daug ir tankiai pastatytų nuosavų namų, kurie šildomi įvairiu kuru. Dėl tos pačios priežasties kiek mažiau, bet taip pat oro užterštumas didesnis Aleksote, Palemone.
Tačiau kai oro sąlygos nepalankios, kai nėra stipresnio vėjo, iš tų miesto rajonų, kuriuose yra daugiau orą teršiančių individualių namų, teršalai pasklinda po kitas miesto vietas. Tada visi Kauno gyventojai tarsi atsiduria po viena bendra teršalų skraiste.
Pavyzdžiui, Aleksoto individualių namų teršalai nusėda dauboje esančioje Vilijampolėje, taip pat slenka link Šilainių.
Kaunas išsiskiria savo geografine padėtimi ir tuo, kad nemažai nuosavų namų savininkų šildosi savarankiškai. Todėl kai oro sąlygos nepalankios, kietųjų dalelių norma ore per parą višijama 2–4 kartus.
– Kokiais katilais ir kuru naudojasi kauniečiai? Kas būtų, jei prie jų prisijungtų daugiau tokiu būdu besišildančių gyventojų? Dabar kasmet tokių atsiranda apie 20.
– Užregistravome ir ištyrėme 8 tūkstančių individualių gyvenamųjų namų katilus ir šildymo sistemas. Paaiškėjo, kad daugelyje namų įrengti 30–40 metų senumo katilai. Jie neturi modernių filtrų, todėl tai, kas sudega, tiesiogiai patenka į orą, kuriuo kvėpuojame.
Apklausos metu gyventojai nurodė, kad kurui naudoja malkas, anglis, malkas ir anglis, briketus. Kūrenant anglimis oro tarša 3–4 kartus didesnė nei malkomis.
Paskaičiavome, kad jei 10–20 procentų gyventojų centralizuoto šildymo sistemas ar šildymąsi dujomis pakeistų kietuoju kuru, kietųjų dalelių kiekis ore padidėtų 68, o anglimis – 76 procentais.
Todėl manau, kad gyventojus būtina skatinti nesišildyti individualiai, o naudotis centralizuotu šildymu. Viena iš paskatų – mažėjančios centralizuoto šildymo kainos.
– Tačiau neabejoju, kad kauniečiai kūrena ir atliekas. Ar yra būdų sudrausminti tokius žmones, kurie degindami šiukšles teršia orą visiems gyventojams?
– Apie tai, kad kurui naudoja atliekas, niekas neprisipažino. Tačiau turbūt niekam ne paslaptis, kad deginami įvairiausi daiktai ir šiukšlės. Deja, Kaune iki šiol nėra taisyklių, pagal kurias būtų galima kontroliuoti, kokiu kuru šildosi individualių namų gyventojai.
Kituose miestuose gyventojai aplinkosaugininkams gali pranešti apie savo įtarimus, kad kaimynai degina atliekas. Jei iš kamino kyla juodi dūmai, sklinda įtartini kvapai, tokių namų gyventojai kontroliuojami, tikrinami jų katilai ir šildymo sistemos, matuojamas išmetamų teršalų kiekis. Jei randama pažeidimų, gyventojai įspėjami arba jiems skiriamos baudos.
Mano manymu, gyventojai dar turėtų ir deklaruoti, iš kur, kiek ir kokio kuro įsigijo.
– Ką, jūsų nuomone, reikėtų daryti, kad oro tarša dėl kauniečių naudojamo kuro mažėtų, ir kas tai turėtų daryti?
– Per pastaruosius 5 metus oro tarša Kaune nėra labai kritiška. Pagal nustatytas normas, jei per metus nebūna 35 dienų, kai taršos normos viršijamos, pavojaus varpais galima neskambinti. Pastaraisiais metais tokių dienų per metus susidaro 25–27.
Tačiau Europos Sąjungos direktyvose numatyta, kad ateityje miestuose tokių dienų turėtų būti ne daugiau kaip 8. Todėl žvelgiant į perspektyvą, jau dabar metas pradėti veikti, kad ne tik transportas, bet ir individualūs namai mažiau terštų orą.
Viena iš veiksmingų priemonių, mano nuomone, būtų keisti visus senus katilus ir šildymo sistemas naujomis.
Aplinkos apsaugos agentūra yra paskelbusi, kad fiziniams asmenims kompensuoja 30 procentų naujos šildymo sistemos įrengimo ir katilo kainos. Tačiau šia programa gyventojai naudojasi vangiai.
Manau, kad Kauno savivaldybė turėtų tapti tokios programos koordinatore. Juk dėl to, kad individualių namų savininkai savo kuru teršia orą, kenčia visi miestiečiai.
Kiekviename Kauno rajone naujų katilų poreikis skirtingas. Žaliakalnyje reikėtų pakeisti 1 tūkstantį 400, Aleksote – 3 tūkstančius katilų. Iš viso mieste – 6 tūkstančius 200 katilų. Tai kainuotų apie 4 milijonus eurų.
Manau, kad pasiturintys gyventojai galėtų gauti dalinę kompensaciją, remtiniems žmonėms reikėtų visiškai kompensuoti naujų katilų įrengimą. Kaip konkrečiai tai daryti, turėtų spręsti savivaldybė. Jei toks planas būtų įgyvendintas, Žaliakalnyje, Aleksote oro tarša sumažėtų 40, Šančiuose, Vilijampolėje, Panemunėje – 20 procentų.
