Į visų vienkartinėje stiklo, plastiko (PET) ar metalo
pakuotėje parduodamų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro
centų užstatas, kurį pirkėjai susigrąžins specialiu ženklu
pažymėtą tarą atidavę į taromatus arba kitas jų priėmimo
vietas.
Iki šiol šalies parduotuvėse pastatyta apie 500 taromatų –
daugiausia didžiuosiuose prekybos centruose, bet tikimasi, kad iki
gegužės jų padaugės beveik iki tūkstančio, o per kelerius metus
jiems prižiūrėti bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų.
Prekybininkai priims tik tas pakuotes, kurios bus pažymėtos
specialiu ženklu, simbolizuojančiu, kad jų pakuotė dalyvauja
užstato sistemoje ir kad pirkėjas gali susigrąžinti sumokėtus 10
centų – užstatą. Už prekes be tokio ženklo užstatas neimamas
ir pakuotės nedalyvauja užstato sistemoje.
Tačiau net ir su tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta
ir užstato nebus galima atgauti, jeigu ji bus stipriai pažeista.
Tarkime, alaus skardinė sulamdyta, ženklai ir brūkšniniai kodai
nusilupę, dėl ko jos nebus įmanoma identifikuoti.
Užstatą už pakuotes teks mokėti įsigyjant alų, alaus
kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus
(gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį
vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir
nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę
ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei 0,1 litro, bet
mažesnė nei 3 litrai.
Plečiant taros užstato sistemą nustatytas pereinamasis
laikotarpis iki balandžio 30-osios. Iki šios dienos turės būti
išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę
tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai.
Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį
kaip 300 kv. m prekybos plotą (ši išimtis netaikoma kaimo
parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo
maitinimo įstaigos.
Taromatus į Lietuvą tiekia pasaulinė taromatų gamybos lyderė
Norvegijos įmonė „Tomra“. Pasak G.Varno, į maždaug 1 000
taromatų investuota apie 22 mln. eurų.