Jis pranešė susisiekęs su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri
patvirtino, kad, tiesioginių atmosferos oro matavimų duomenimis,
cezio radionuklido Cs-137 padidėjimo Lietuvoje nėra.
Suomijos radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios
institucijos STUK duomenimis, kovo 3 ir 4 dienomis Helsinkyje
paimtuose atmosferos oro mėginiuose aptiktas didesnis cezio
radionuklido Cs-137 aktyvumas, jis kubiniame metre oro siekė 4000
mikrobekerelių ir apie tūkstantį kartų viršijo įprastą aktyvumo
lygį.
Susiję straipsniai
Nors toks Cs-137 aktyvumas ore yra neįprastai didelis, tačiau
pavojaus gyventojų sveikatai nekelia, teigia specialistai.
Kovo 4 ir 5 dienomis Helsinkyje paimtuose oro mėginiuose cezio
koncentracija normalizavosi ir kubiniame metre oro buvo 12
mikrobekerelių.
Spinduliuotės suintensyvėjimo šaltinis rastas antradienį
vienoje bendrovėje, įsikūrusioje tame pačiame pastate, kaip ir
šalies branduolinio reguliavimo agentūros, tiriančios šį
incidentą, būstinė. Minėta įmonė tvarko radioaktyvias atliekas.
Primename, kad Suomijos sostinėje Helsinkyje
užfiksuoto „labai neįprasto“ spinduliuotės suintensyvėjimo
šaltinis buvo rastas antradienį vienoje bendrovėje, įsikūrusioje
tame pačiame pastate, kaip ir šalies branduolinio reguliavimo
agentūros, tiriančios šį mįslingą incidentą, būstinė.
Incidento tyrimas pakrypo netikėta linkme, kai branduolinio
saugumo agentūra STUK nurodė, kad to paties pastato, kuriame veikia
jos biuras, rūsyje ir garaže buvo aptikta radioaktyvaus cezio
izotopo Cs-137.
„Tame pačiame pastate taip pat įsikūrusi bendrovė, tvarkanti
mažai radioaktyvias atliekas“, – nurodė STUK.
Agentūra nesureikšmino šio incidento, sakydama, kad paveikta
teritorija buvo ribota, o spinduliuotės šaltinis buvo greitai
nustatytas.
STUK spinduliuotės stebėsenos skyriaus vadovė Tarja Ikaheimonen
(Tarja Ikeheimonen) anksčiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad tas
spinduliuotės pliūpsnis nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
„Tas aptikimas buvo itin neįprastas, bet branduolinės saugos
požiūriu tokio lygio cezio (tarša) niekaip nepaveikia žmogaus
sveikatos“, – aiškino ji.
Pasak T.Ikaheimonen, kovo 3-4 dienomis buvo užfiksuota
radioaktyvaus cezio spinduliuotė, kurios intensyvumas siekė 4 000
mikrobekerelių kubiniame oro metre. Tokia spinduliuotė buvo apie
tūkstantį kartų didesnė už gamtinį foną, bet žmonėms pavojų
galėtų sukelti tik apie milijoną kartų intensyvesnis
radioaktyvumas.
Kovo 5-ąją spinduliuotės intensyvumas vėl buvo įprasto lygio
– apie 12 mikrobekerelių kubiniame metre oro.
Šis pliūpsnis suglumino STUK: agentūra anksčiau nurodė, kad
nėra jokio akivaizdaus jo šaltinio, nes nebuvo pranešta apie jokius
Suomijoje įvykusius incidentus, susijusius su radioaktyviomis
medžiagomis.
Kitose matavimo vietose šalyje panašių anomalijų tuo metu
nebuvo užfiksuota.
Suomijoje iki šiol retkarčiais užfiksuojama 1986 metais
Ukrainoje įvykusios Černobylio atominės jėgainės katastrofos
paskleistų teršalų, kai smarkūs vėjai pakelia į orą
radioaktyvių dulkių.
Tačiau T.Ikaheimonen sakė, kad praeitą savaitę užfiksuotas
pliūpsnis buvo per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti seniai
įvykusiu taršos incidentu.
Suomijoje veikia dvi atominės jėgainės, kuriose yra iš viso
keturi reaktoriai, bet nei viena iš jų nepranešė apie kokius nors
sutrikimus.
Cs-137 yra naudojamas kai kuriuose techniniuose įrenginiuose,
ligoninėse ir tyrimų centruose.

