Jei dar prieš dešimtmetį akcijų „Lašiša“ metu pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais, tai dabar jų pasitaiko vis rečiau, o žvejai džiaugiasi, kad į upes kasmet neršti atplaukia vis daugiau šių vertingųjų žuvų.
Šiemet rugsėjo 1-ąją prasidėjusios aplinkosauginės akcijos „Lašiša 2016“ metu jau buvo nustatytas vienas šiurkštus Mėgėjų žūklės taisyklių pažeidimas. Ukmergės gyventojas neturėdamas tam skirtos licencijos Šventosios upėje sugavo dvi šlakio pateles ir net bandė prekiauti jų ikrais. Tačiau savo laimikiu jis nusprendė pasigirti socialiniuose tinkluose, per kuriuos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai nustatė brakonieriaus tapatybę ir išrašė jam solidžią baudą.
Leidimus perka beveik visi
Vis dėlto tokie atvejai pamažu tampa labiau išimtimi nei tendencija, o žvejai tampa vis sąmoningesni. Pavyzdžiui, pernykštės akcijos „Lašiša 2015“ metu buvo patikrinta daugiau kaip 4000 žvejų ir tik 2 proc. iš jų žvejojo neturėdami reikalingų leidimų.
Tuo metu dar prieš dešimtmetį panašūs pažeidimai buvo skaičiuojami šimtais – štai 2009 metais vykusios lašišų ir šlakių apsaugos akcijos metu vien Klaipėdos regione buvo nustatyta beveik 100 Mėgėjų žūklės taisyklių pažeidimų, iš kurių kas penktas buvo šiurkštus. Per visą Lietuvą tuometinės akcijos „Lašiša“ metu nustatyta daugiau kaip pora šimtų žvejybos taisyklių pažeidimų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, per visą akcijų „Lašiša“ istoriją situacija smarkiai pasikeitė ir upėse, ir jų pakrantėse.
„Ir žvejų sąmoningumas išaugo, ir brakonierių sumažėjo, ir lašišų ištekliai išlieka stabilūs. Beje, pernai Žeimenoje lašišų jauniklių buvo užfiksuota daugiausiai per visą istoriją“, – sakė V. Graičūnas.
Anot jo, žvejai šiemet taip pat daug aktyviau teikia ataskaitas apie sugautas žuvis – nurodo jų dydį, lytį, sugavimo vietą. O tai taip pat padeda efektyviau vykdyti kontrolę ir stebėti lašišų populiaciją.
Prireikė keliolikos metų
Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys sako, kad akcijos „Lašiša“ yra tik viena priežasčių, kodėl pavyko Atlanto lašišas sugrąžinti į Lietuvos upes. Pasak jo, pati šios sėkmės istorijos pradžia siekia dar senesnius laikus nei buvo pradėtos vykdyti šios aplinkosauginės akcijos.
„1997 metais buvo patvirtinta lašišų išteklių atkūrimo programa „Lašiša 2010“. Tuo metu lašišos buvo praktiškai išnykusios, galimybės užtikti lašišą kur nors Neryje buvo praktiškai nulinės. Pasitelkus į pagalbą mokslininkus, paaiškėjo, kad natūraliai lašišų ištekliai neatsistatys, todėl jau 1999 m. Meškerinės kaime prie Žeimenos pradėjo veikti lašišų veislynas, kuriame užauginti lašišų ir šlakių jaunikliai keliavo ir tebekeliauja į Lietuvos upes“, – pasakojo L. Budrys.
Įgyvendinant programą „Lašiša 2010“ kasmet į upes buvo paleidžiama šimtai tūkstančių lašišų bei šlakių lervučių ir dešimtys tūkstančių paaugintų žuvelių. Nereikėjo ilgai laukti ir užaugusios Baltijos jūroje šios žuvį ėmė grįžti nerštui. Nuolat vykdomo lašišų ir šlakių išteklių monitoringo duomenys pradėjo rodyti, kad gausėja tiek dirbtinai įveistų, tiek natūrali žuvų populiacijos. Tad pagaliau lašišas buvo galima išbraukti iš Raudonosios knygos ir pradėti organizuoti licencinę šių žuvų mėgėjišką žūklę.
„Buvo neteisybė, kad žvejai verslininkai lašišas jūroje gaudyti galėjo, o atplaukusi į upes ši žuvis tapdavo Raudonosios knygos objektu. Dabar tiesa atstatyta. Žinoma, pas mus nebus tiek lašišų kaip Norvegijoje, bet dabar patys norvegai atvažiuoja žvejoti pas mus. Nes pas juos dauguma žuvų sveria po 2-3 kg, o į Lietuvos upes atplaukia įspūdingos 20-30 kg svorio lašišos“, – kalbėjo L. Budrys.
Tiesa, aplinkosaugininkas pažymi, kad atsipalaiduoti ir galvoti, kad visas darbas jau padarytas negalima. Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos darbai turi vykti nuolat, o šių žuvų žūklė toliau turi išlikt licencijuojama ir aktyviai kontroliuojama.
Brakonierius gaudys šiuolaikiškai
Tiesa, jei žvejai jau žino, kad akcijos „Lašiša“ metu tikimybė prie upės sutikti inspektorius žymiai išauga ir žvejoti be leidimų ir licencijų nebedrįsta, tai norinčių lašišas pasigauti draudžiamais būdais ir iš to užsidirbti vis dar netrūksta. Visgi tokiems brakonieriams, kurie lašišas gaudo žeberklais, kabliais ar net elektros prietaisais, kvėpuoti darosi vis sunkiau.
„Kai už žūklę elektros prietaisais buvo nustatyta nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė, tokio tipo brakonierių labai smarkiai sumažėjo. Nesakau, kad visai neliko, bet dabar tai išskirtiniai atvejai“, – pasakojo V. Graičiūnas.
Pernykštės akcijos „Lašiša“ metu taip pat buvo sulaikytas ne vienas brakonierius, bandęs pasipelnyti iš lašišų gaudymo tinklais bei elektra. Tokių brakonierių namuose buvo rasta ir dešimtys stiklainių su ikrais, supjaustyti mėsos gabalai, tad akivaizdu, jog lašišų gaudymas jų nerštavietėse yra ištisas nelegalus verslas.
„Tokiais darbeliais dažniausiai užsiima bedarbiai, asocialūs asmenys. Bet ir tokių atvejų pasitaiko vis mažiau. Brakonieriavimas visiškai išnyks kylant pragyvenimo lygiui, kai žmonėms nebebus poreikio tuo užsiimti“, – svarstė V. Graičiūnas.
Išaiškinti ir sulaikyti tokius brakonierius labai padeda ir žvejai mėgėjai, kurie lašišų neršto metu budi prie upių ir apie įtartinus asmenis iškart praneša aplinkosaugininkams. O šiemet ir Aplinkos ministerija brakonieriams žada dar rimtesnį atkirtį.
Visą akcijos „Lašiša 2016“ laikotarpį bus net tik vykdomi reidai, stabdomi ir tikrinami automobiliai ar budima lašišinių žuvų migracijos bei neršto vietose, bet ir pasitelktas sraigtasparnis, slaptos filmavimo kameros ir net bepilotės skraidyklės, vadinamieji dronai.
Ichtiologų skaičiavimais, pastaraisiais metais Lietuvos upėse neršia apie 40 tūkst. lašišų ir šlakių, o gaudyti šias žuvis pas mus jau gaudo ne tik lietuviai, bet ir meškeriotojai iš užsienio šalių. Pasak V. Graičiūno, tyrimai rodo, jog per metus Lietuvos upėse žvejai mėgėjai sugauna 1500-2000 lašišų.
Dėl lašišų ima atostogas
Atėjus lašišų migracijos laikui kai kurie žvejai visą savo dėmesį skiria tik šioms žuvims ir net laisvalaikį planuoja pagal lašišų gyvenimo ritmą.
„Nuo tada, kai buvo leista žvejoti lašišas mano darbdavys žino, kad pirmoji spalio savaitė – mano atostogos, kad ir kas bebūtų. O šeima žino, kad tą savaitę atostogų praleisiu ne su ja, o prie upės. Tai yra net daugiau nei žvejyba – tai kasmetinis ritualas, kurio pradedu laukti dar nuo vasaros vidurio“, – pasakojo vilnietis meškeriotojas Martynas.
Pasak jo, pirmieji lašišų žūklės sezonai buvo ne kokie, nes nebuvo jokių žinių, kaip ir kur šias žuvis gaudyti. Bet leidžiant daug laiko prie upių, kaupiant patirtį ir internete renkant informaciją iš užsienio šaltinių, rezultatai pradėjo gerėti.
Šiemet Martynas jau sugavo dvi karališkas žuvis – 76 cm ilgio šlakį ir lašišos patiną, kurio ilgis buvo 105 cm. Visas lašišas žvejys paleidžia atgal į vandenį, todėl jų nesveria, kad nežalotų.
Jis taip elgtis ragina ir kitus lašišautojus, nes įspūdžiai, kuriuos kovodama padovanoja lašiša daug vertingesni nei jos mėsa.
