Bulvių arba morkų lupenos, daržovių likučiai, obuolių graužtukai, užsigulėję šaldytuve mėsos gabalėliai ar supelėjusi varškė. Kur visa tai dėti? Tai – klausimas, kuris kyla tiems daugiabučių gyventojams, kurie nenumoja ranka į gamtos apsaugą.
Deja, kol kas maisto atliekos atsiduria tame pačiame šiukšlių kibire, į kurį sukrinta tai, kas lieka atskyrus plastiką, stiklą, popierių bei metalą.
Tokios, po pirminio rūšiavimo likusios atliekos kartu su maisto atliekomis patenka į mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginius (MBA), kuriuose, pasitelkus technologijas, yra dar kartą kruopščiai perrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbti.
Iš atskirtųjų biologiškai skaidžių atliekų gaminamas kompostas arba raugas, tačiau jie nėra tokios geros kokybės, kokia galėtų būti perdirbus atskirai surinktus, neužterštus kitomis atliekomis maisto likučius.
Kaime – sušeria gyvuliams
„Turiu sudariusi sutartį su Utenos komunalinio ūkio įmone – tai, kas susikaupia buityje, retkarčiais nuvežu į mieste esantį konteinerį. Nesurūšiuotų šiukšlių susikaupia labai mažai.
Maisto likučius sukraunu į spintelėje po kriaukle pastatytą kibirą ir sušeriu gyvuliams. Plastikines pakuotes ar skardines dedu į atskirus maišus sandėliuke. Kai jie prisipildo, išgabenu į rūšiavimo konteinerius mieste, o jei atsiranda stiklo duženų – ir jas“, – sakė Utenos rajone, Antalgės kaime gyvenanti Regina.
Paprastai kaimo gyventojai dėl maisto likučių nė nesuka galvos. Nes tai, kas lieka ant stalo ir ko neįmanoma sušerti gyvuliams, jie šliūkšteli į komposto duobę.
Tuo tarpu mieste tinkamai pasirūpinti maisto atliekomis gali nebent individualių namų gyventojai – jei jie turi įsigiję kompostui skirtų konteinerius. Žinoma, kompostavimui skirtas vietas galima įsirengti ir patiems. Tie, kurie nusimano apie daržininkystę, neabejoja, kad iš maisto likučių bei žaliųjų atliekų gaunamas kompostas yra ypač vertinga trąša.
Tačiau kaip surinkti maisto atliekas iš kitų vietovių? Juk ir jos galėtų būti kompostuojamos arba panaudotos biodujoms gaminti.
Tai, ko reikalauja teisės aktai
Daugiau nei 100 tūkst. tonų. Paskaičiuota, kad maždaug tiek per metus Lietuvos gyventojų namuose susikaupia maisto atliekų. Jų, kaip ir kitų komunalinių atliekų tvarkymas –savivaldybių rūpestis. Ir joms jau yra įduotas teisės aktų kelrodis.
Vyriausybė prieš porą metų yra patvirtinusi Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą. Atsižvelgdamos į jame numatytas užduotis, savivaldybės pasinaudojo Europos Sąjungos parama: dešimtyje regionų šiuo metu jau veikia MBA įrenginiai.
Šiuose įrenginiuose biologiškai skaidžios atliekos atskiriamos iš mišraus komunalinio atliekų srauto. Visa bėda, kad MBA įrenginiams viską surūšiavus, maisto atliekos vis tiek būna susimaišiusios, tarkim, su popieriumi bei užterštos kitomis atliekomis. Ir iš jų gero komposto nebeįmanoma pagaminti.
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Kazlauskienės, svarbu yra tai, kad ES valstybės yra skatinamos gaminti aukštos kokybės produktus – neužterštą kompostą gaminti iš atskirai surinktų maisto atliekų.
Tad ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane yra įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės privalo taip suplanuoti ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose būtų numatytos rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos plėtros užduotys bei įrengta biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra.
Viena tokių užduočių – iki 2019 metų įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus surinktoms maisto atliekoms apdoroti.
Strategija jau parengta
Šiuo metu maisto atliekos iš miestų daugiabučiuose gyvenančių žmonių nėra surenkamos. Tačiau planuojama, kokių priemonių imtis, kad nuo 2019-ųjų gyventojai maisto likučių nemestų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius.
„Šie žmonės neturi būti palikti likimo valiai. Savivaldybės kartu su atliekų tvarkytojais – regioniniais atliekų tvarkymo centrais arba privačiomis įmonėmis turi surasti tinkamiausią technologinį maisto atliekų surinkimo sprendimą.
Pirmiausia reikia įvertinti, kiek atitinkamame regione susidaro maisto atliekų bei paskaičiuoti, kiek gyventojų galėtų naudotis vienu specialiu konteineriu. O pagal tai teks parengti ir maisto atliekų konteinerių išvežimo planą“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
Jo teigimu, svarbus yra ir dar vienas veiksnys – būtina ekonomiškai skatinti gyventojus, kad jie į rūšiavimą nenumotų ranka.
Kol kas nėra nurodyta, kiek tiksliai lėšų bus skirta maisto atliekų atskiro surinkimo konteineriams įsigyti.
Šiuo metu kai kurios savivaldybės yra pradėjusios rengti studijas, kad galėtų įvertinti, kokie susikauptų kiekiai atskirai surinktų maisto atliekų.
Vis dėlto savivaldybės yra skirtingo dydžio, jose skiriasi ir kaimiškųjų teritorijų skaičius bei bendra atliekų tvarkymo situacija.
Todėl savivaldybės turi įvertinti ekonominį naudingumą ir technologines galimybes – numatyti, iš kokių teritorijų surinkti maisto atliekas atskirai, nustatyti šių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį bei tai, kaip minėtos atliekos bus perdirbtos – kompostuojamos ar naudojamos biodujoms gaminti.
Taikinys – gamtosauga
Kam žmonėms tiek rūpesčių: rūšiuoti atliekas, surasti kampą dar vienai šiukšlių dėžei?
Visa tai daroma vardan aplinkosaugos, vadinasi – ir dėl kiekvieno iš mūsų gerovės. Visada galima rasti išeitį norint tinkamai išrūšiuoti komunalines atliekas namuose.
Gyventojų patirtis liudija, kad daugiausiai buityje susikaupia popieriaus ir plastiko atliekų, visa kita – tai mišrus srautas, kuriame didžioji dalis yra maisto atliekos.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gyventojams, neturintiems didesnio ploto šiukšliadėžėms statyti, minimaliausiu atveju galima būtų išsiversti su 2 šiukšliadėžėmis: į vieną galima mesti maisto atliekas, į kitą – plastiko ir popieriaus atliekas, kurias vėliau perrūšiuoti galima jau prie rūšiavimo konteinerio.
„Būdų, kaip palengvinti buitį yra tiek pat ir įvairių, kaip ir kaip palengvinti rūšiavimą ir jį atlikti taip, kad būtų patogu. Svarbiausia šioje vietoje gyventojų sąmoningumas ir meilė mus supančiai aplinkai“, – sakė D.Kazlauskienė.
Vienas gamtosaugos niuansas – kuo daugiau komunalinių atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į sąvartynus. Kitas – kompostuojant atliekas – paverčiant jas vertinga trąša, žemei grąžinama tai, kuo ji suteikė galimybę pasinaudoti.
Trečias – iš biologiškai skaidžių atliekų gautos biodujos naudojamos elektrai arba šilumos energijai gaminti. O tai suteikia galimybę taupyti gamtos išteklius.
Be to, gyventojai turės ir apčiuopiamos finansinės naudos. Juk, anot D. Krinicko, surūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai.
Ar konteineriai neskleis nemalonaus kvapo?
Nerūšiuotos komunalinės atliekos netrukus pradeda skleisti nemalonų kvapą – biologiškai skaidžios atliekos netrukus ima pūti. Tad ar maisto likučiai, supilti į konteinerius, neskleis nemalonaus kvapo?
Pasak D. Krinicko, maisto atliekoms atskirai surinkti skirti konteineriai taip sukonstruoti, kad iš jų nesklistų blogi kvapai. Be kita ko, visada galima rasti įvairių technologinių sprendimų, konteinerių pasiūla rinkoje pakankamai didelė.
Taip pat labai svarbu šiuo atveju įvertinti ir konteinerių su maisto atliekomis ištuštinimo dažnumą, atsižvelgiant į sezoniškumą bei kitus niuansus.