Automobilių laužas – gamtai nuodai

Nebenaudojami automobiliai, riogsantys daugiabučių kiemuose ar palikti ten pat, kur ir išleido paskutinį kvapą, nėra tik akį rėžianti metalo krūva. Jie daro ypač didelę žalą gamtai.

Aplinkosaugininkai šiemet nustatė per 100 taršos atvejų, kai įvairios atliekos, tarp jų – ir senų automobilių liekanos, buvo išverstos tiesiog laukymėse.<br>Aplinkos apsaugos agentūros nuotr.
Aplinkosaugininkai šiemet nustatė per 100 taršos atvejų, kai įvairios atliekos, tarp jų – ir senų automobilių liekanos, buvo išverstos tiesiog laukymėse.<br>Aplinkos apsaugos agentūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė, LR korespondentė

Nov 4, 2016, 8:06 AM, atnaujinta May 9, 2017, 4:03 PM

Iš nebenaudojamų automobilių degimo ar tepalo sistemų lašantys skysčiai. Iš lietaus permerktų rūgštinių švino akumuliatorių besisunkiančios cheminės medžiagos. Tai ypač pavojingi teršalai, kurie gali patekti į gruntinį vandenį, o per jį pakenkti ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.

Vairuotojai, tikėtina, žino, kad nebenaudojamą automobilį galima perduoti utilizavimu besiverčiančioms įmonėms. Bet dažniausiai jie dar tikisi finansinės naudos.

„Tylu. Nesulaukiame nei tokių automobilių, kurių patys savininkai norėtų atsikratyti, nei tokių, kuriuos, konfiskuotus policijos, turėtume išardyti. Žmonės nori gauti pinigų, tad dažniausiai lūženas parduoda kaip metalo laužą“, – sakė atstovas vienos iš kelių dešimčių bendrovių, kurios Lietuvoje sudaro eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų tinklą.

Šios įmonės turi licencijas, suteikiančias joms teisę tvarkyti senus, nebenaudojamus automobilius. Jos išrašo pažymas, liudijančias, kad jų mašinos bus tinkamai sunaikintos.

Gresia nemenkos baudos

Kur dingo automobiliai, kurie 2014–2015 metais buvo priverstinai išregistruoti? Viešosios įstaigos „Regitra“ duomenimis, užpernai buvo išregistruota kone 873 tūkst. įvairiausių transporto priemonių – automobilių, motociklų, mopedų, įvairių tipų priekabų.

Dalis gyventojų juos suremontavo ir įregistravo iš naujo, tačiau tai padariusiųjų – mažuma. Mat ir Aplinkos apsaugos agentūros statistika liudija ir tai, kad pernai bei užpernai buvo sutvarkyta maždaug po 30–32 tūkst. nebenaudojamų automobilių. Tikėtina, kad dalis „pradingusiųjų“ galėjo būti tiesiog išardyti, o visa tai, kas nevertinga, buvo išmėtyta kur pakliuvo.

Pavyzdžiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tikrindamas bendrojo naudojimo teritorijas, šiemet jau nustatė 109 atvejus, kai aplinka buvo užteršta įvairiomis atliekomis, tarp jų ir išardytų automobilių dalimis.

Be to, senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai. Jie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o langų gumas, sudaužytą stiklą, apdailos plastiką, sėdynes ir kitas atliekas arba išverčia pamiškėse, arba sukrauna į buitinių atliekų konteinerius.

Nebevažiuojantys automobiliai yra atliekos. O tai reiškia, kad, atsižvelgdami į Atliekų tvarkymo įstatymą, jų savininkai privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sunaikinti vienu iš pasirinktų būdų, pavyzdžiui, atgabenti jas į ENTP priėmimo vietą arba perduoti legaliam atliekų – ENTP – tvarkytojui.

Jei žmonės ignoruoja minėto įstatymo reikalavimus ir laiko nebenaudojamus automobilius, jie gali būti baudžiami už aplinkos taršą.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad ENTP savininkas, gavęs raštišką savivaldybės ar policijos įspėjimą, bet vis tiek ją tebelaikantis bendrojo naudojimo vietoje, yra baudžiamas 72–289 eurų bauda. Tam tikrais atvejais policija gali konfiskuoti ir patį automobilį.

Atliekas skaičiuoja ir tonomis

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų (ENTPT) asociacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma tiek automobilių, kad susidaro apie 50–60 tūkst. tonų atliekų. Iš jų apie 30 proc. sudaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos, kurių niekam kitam neįmanoma panaudoti, – jas būtina perdirbti.

„Turėjau senuką automobilį. Kai baigėsi jo techninės apžiūros galiojimo laikas, nutariau jo atsikratyti. Nebenorėjau daugiau į jį investuoti.

Susiradau sąrašą įmonių Vilniuje, kurios turi licenciją nebenaudojamiems automobiliams sutvarkyti. Visoms elektroniniu paštu išsiunčiau paklausimą, ko galiu tikėtis. Aplenkiau tik tą įmonę, kuri buvo įsivėlusi į skandalą: netvarkė atliekų, o rašė fiktyvias pažymas“, – pasakojo sostinėje gyvenantis Andrius.

Jo teigimu, vienos iš atsišaukusių įmonių tepasiūlė automobilį nemokamai išsigabenti, bet buvo ir tokių įmonių, kurios sutiko už jį šiek tiek sumokėti.

„Mano senukas neturėjo paklausos – mažai kam prireikia tokių mašinų detalių, tad džiaugiausi už jį gavęs nors 40 eurų. Juoba kad įmonės darbuotojai patys atvažiavo į kiemą, mašiną pasikrovė, surašė pažymą, kad mašina bus tinkamai utilizuota. Tik tiek, kad mano pelnas sumažėjo 3 eurais, nes „Regitrai“ turėjau sumokėti už automobilio išregistravimą“, – patirtimi pasidalijo Andrius.

Išeitis – akyli kaimynai

Ką daryti, tarkime, daugiabučių gyventojams, po kurių langais riogso kaimyno numestas nebenaudojamas sukleręs automobilis? Skambinti policijai, kad jį nutemptų?

Šiuo metu yra paprastesnė galimybė įgnybti teršėjui – informuoti apie tai ENTPT asociaciją. Paprasčiausia būtų atsiversti jos svetainę internete autotvarkymas.lt ir užpildyti anoniminę anketą arba surašyti elektroninį laišką.

Pasak ENTPT asociacijos projektų vadovės Vaidos Žilienės, išties veiksmingiausias būdas informacijai apie nebenaudojamus automobilius surinkti ir yra anoniminiai gyventojų pranešimai.

„Per savaitę sulaukiame apie 20 pranešimų elektroniniu paštu. Gautą informaciją perduodame policijai, o ji ją patikrina ir nustato automobilio savininką. Jis įpareigojamas per tam tikrą laiką sutvarkyti automobilį taip, kaip privalu, – sakė V.Žilienė. – Vis dėlto įspėjimo sulaukę žmonės dažniausiai suklūsta ir išgabena mašiną.“

Anot pašnekovės, kai prieš ketverius metus buvo įkurta asociacija, pranešimų būdavo sulaukiama nedaug. Tačiau šiuo metu gyventojai netrunka susirasti reikiamos informacijos, mat daugiabučių kiemuose ankšta, pastatyti automobilius sunku, ir kaimynai netrunka išsiaiškinti, kieno nenaudojamas automobilis užima aikštelėje vietą.

„Įmonių, kurios turi licencijas atliekoms tvarkyti ir kurios legaliai superka ir išardo automobilius, – daugybė. Per metus kiekviena jų išardo ir po 100 automobilių, daugiausia – didžiuosiuose miestuose, nes juose ir parkavimo problemos didžiausios“, – sakė V.Žilienė.

Jos teigimu, įmonės automobilius iš gyventojų privalo priimti nemokamai. Tačiau būna atvejų, kai atstumas nemenkas, ir savininko paprašoma sumokėti už transporto išlaidas. Būna ir atvirkščiai – atsižvelgiant į automobilio gamybos metus, markę bei modelį, savininkui dar ir sumokama. Rengia naujus kriterijus

Aplinkos ministerijos specialistai, paisydami atitinkamų Europos Sąjungos rekomendacijų, parengė ir šiuo metu derina kriterijus. Atsižvelgiant į juos bus nustatoma, kokios transporto priemonės yra nebetinkamos naudoti ir gali būti priskiriamos prie ENTP.

Pavyzdžiui, supjaustyti į gabalus automobiliai, sudužę, apleisti ir palikti viešojoje vietoje, keliantys grėsmę gamtai ir žmonių sveikatai. Taip pat išregistruotos ar net neįregistruotos Lietuvoje transporto priemonės, neturinčios registracijos numerio, arba tokios, kurių nebegalima naudoti pagal paskirtį ir pan.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą