Šiuo metu situacija jau gerėja, Radviliškyje tvarkomos gaisro gesinimo vandeniu užterštos teritorijos. Gerėja padėtis ir Pakruojo rajone, kur teršalai pateko į Petraičių tvenkinį. Radviliškio rajone dėl gaisro granules gaminančioje įmonėje paskelbta ekstremali situacija dar neatšaukta, tačiau padėtis ženkliai gerėja.
ŠRAAD Radviliškio agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius ekstremalių situacijų komisijai pasiūlė, šalia įmonės susikaupusį užterštą gesinimo vandenį perpumpuoti į senus Radviliškio nuotekų valymo įrenginių tvenkinius. Šie tvenkiniai jau seniai nebeeksploatuojami ir puikiai tam tinka. Perpumpuojant užterštą vandenį noriai sutiko padėti priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Ugniagesiai nutiesė daugiau kaip dviejų kilometrų trasą ir skyrė mobilią perpumpavimo stotį.
Šeštadienį buvo pradėti užteršto vandens perpumpavimo darbai. Pirmiausiai išpumpuotas vanduo iš aplinkui įmonę esančios teritorijos, po to iš tvenkinių ir lietaus kanalizacijos. Tikimasi darbus šią savaitę baigti.
Nuolat atliekami vandens tyrimai rodo, kad padėtis gerėja ir vandens telkiniuose. Obelės upėje ir jos intake į normos ribas atsistatė rūgštingumas ir vandenyje ištirpusio deguonies kiekis. Atstatytas ir Radviliškio nuotėkų valymo įrenginių darbas.
Padėtis gerėja ir Pakruojo rajone. Į Petraičių tvenkinį įtekančios Obelės vanduo jau prisotintas deguonimi, tad deguonies kiekis po truputi didėja ir pačiame tvenkinyje.
Tiesa, iš Petraičių tvenkinio ištekančiame vandenyje ištirpusio deguonies kiekis dar labai mažas ir nesiekia dar vieno mg/l. Tačiau prie užtvankos jau mažai formuojasi putų ir žemyn upe vandens kokybė po truputi gerėja.
Ekstremalios situacijos Radviliškio ir Pakruojo rajone buvo paskelbtos spalio pradžioje, dėl granules gaminančioje įmonėje kilusio gaisro. Radviliškyje gesinant degančias pjuvenas buvo sunaudotas labai didelis kiekis vandens – daugiau kaip 120 tūkstančių kubų.
Be to, gaisrui gesinti buvo naudojami aplinkai pavojingi cheminiai preparatai. Po gesinimo užterštas vanduo pateko į paviršinius vandens telkinius bei į Radviliškio miesto valymo įrenginius ir paralyžiavo jų veiklą.
Nuo pat pirmų gaisro kilimo valandų padėtį atidžiai stebėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos pareigūnai. Apie situaciją nuolat buvo informuojama Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir rajonų savivaldybes. Buvo imami oro ir vandens tyrimai.
ŠRAAD Radviliškio rajono agentūros vedėjas, gesinant gaisrą, spalio 7 d., gavo pranešimą, kad į Radviliškio nuotėkų valymo įrenginius teka vanduo iš gaisravietės, kuris gali sutrikdyti jų darbą.
Vedėjas nedelsiant kreipėsi į gaisro gesinimo štabą, prašydamas nutraukti putas formuojančios medžiagos naudojimą bei atsiųsti šios medžiagos saugos duomenų lapą. Putų naudojimas buvo nutrauktas.
Buvo paimti mėginiai, vandens ištekančio iš Radviliškio nuotekų valymo įrenginių bei Obelės upelio. Vizualiai matėsi, kad valytas vanduo nebeatitinka nustatytų normų, nuotekų valymo technologinis procesas pažeistas.
Apie susidariusią situaciją nedelsiant buvo pranešta UAB „Radviliškio vanduo“ ir Radviliškio rajono merui. UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius buvo įpareigotas skubiai imtis nuotekų tinklų, kuriais gaisro gesinimo vanduo patenka į perpumpavimo siurblinę, užsandarinimo. Tačiau, nepaisant pastangų, į valymo įrenginius atitekantis vanduo iš gaisravietės sustabdytas tik praėjus daugiau nei penkioms paroms.
Matydamas blogėjančią situaciją, ŠRAAD Radviliškio rajono agentūros vedėjas pasiūlė gaisro gesinimui naudoti iš gaisro į greta esančią daubą ištekantį vandenį. Šis sprendimas buvo įgyvendintas sumažėjus vandens poreikiui.
ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus ir Pakruojo rajono agentūros darbuotojai, apie artėjančią grėsmę Pakruojo rajono vandens telkiniams ėmė skelbti jau spalio 13 dieną.
Pastebėjus, kad deguonies kiekis Obelės upėje kritinis ir sparčiai mažėja Petraičių tvenkinyje, apie tai buvo pranešta Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugijai.
Padedant vietos žvejams, Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugija į kitus vandens telkinius perkėlė beveik 20 tonų įvairios žuvies.
Gaisro padariniai gamtai dar vertinami. Atliekami gaisro metu užteršto oro, vandens ir grunto tyrimui. Bus skaičiuojama žala padaryta gamtai, kuri gali siekti kelis milijonus eurų.
