Būtent rankomis, nes aplinkosaugininkai itin griežtai žiūri į tuos, kurie norėdami surasti kuo daugiau miško gėrybių ar surinkti jas kuo greičiau gadina miško paklotę ir naikina augaliją.
Be kita ko, griežtai patariama nerauti nepažįstamų grybų, ir juolab – nesifotografuoti su jais. Mat tokios nuotraukos gali greitai grįžti baudos pavidalu.
Nepažįsti – nerauk
Aplinkosaugininkai pastebi, kad žmonės dažnai yra linkę net ir nepažįstamus grybus rauti ir neštis namo. Esą vėliau paklausinės giminių, draugų ar kaimynų – o gal pasirodys, kad grybas valgomas?
O kiti, pamatę įspūdingai atrodančius grybus juos išrauna ir su jais paveiksluojasi, o nuotraukas kelia į viešąją erdvę.
Tačiau tai gali baigtis liūdnai – kaip vienai kėdainietei, kuri nežinodama išrovė į Raudonąją knygą įtrauktą kopūstgalvį raukšlių, su juo nusifotografavo ir sulaukė nemenkos baudos.
„Buvo toks atvejis, kai moteris Kėdainių rajone nusifotografavo su labai retu į Raudonąją knygą įtrauktu grybu. Ji grybą išrovė, prie automobilio nusifotografavo, ir nuotrauką įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“.
Žmonės ėmė dalintis nuotrauka, o ta nuotrauka nukeliavo iki aplinkos viceministro. Va tada ir išaiškėjo, kad grybas yra retas, saugomas. Mums reikėjo ištirti šį įvykį – suradome tą moterį, ji paaiškino, kad nežinojo, jog grybas retas.
Tiesiog jis jai pasirodė labai gražus, garbanotas, toks kaip grybų puokštė. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, taigi teko skaičiuoti žalą gamtai ir buvo skirta bauda“, – pasakojo Kėdainių rajono agentūros vedėja Jurgita Sadauskaitė.
Patikrina
Anot specialistės, Kėdainių aplinkosaugininkai specialių reidų, kurių metu tikrintų grybaujančius ir uogaujančius žmones, nevykdo. Tačiau kartu su Miškų tarnybos darbuotojais per miškus vis dėlto yra važiuojama.
„Su Miškų tarnyba karts nuo karto po miškus pasivažinėjame. Po kartą per savaitę ar dvi – sutikę kažką miške pažiūrime, kaip rinktos uogos, kaip grybai rinkti – ar jie neišrauti su visa paklote.
Einant grybauti ar uogauti reikia gerbti gamtą, juk gamta mus maitina. Kiek įmanoma, turime saugoti mišką, uogynus“, – kalbėjo J. Sadauskaitė.
Su šukomis nerenka
Mėlynes leidžiama rinkti tik rankomis. Tiesa, kasmet Lietuvoje netrūksta uogautojų, kurie jas renka draudžiamu būdu – vadinamosiomis šukomis.
Taip ilgam laikui suniokojami mėlynių puskrūmiai. Šukomis nudraskomi lapai, ūgliai, nutraukiamos šaknys, kitais metais ar po kelių metų tose vietose jų derlius būna labai menkas.
Tiesa, Kėdainiuose neužfiksuojama atvejų, kai žmonės mėlynes renka šukomis. „Šukomis žmones uogas renka daugiau Dzūkijos pusėje – ten ir uogų daugiau, ir miškai kitokie.
Pas mus miškai kitokie – nėra erdvūs, ne pušynėliai. Tam, kad tas šukas išeitų naudoti, miškas turi būti švarus. Taigi pas mus paskutiniais metais tokių šukų naudojimo atvejų nebuvo užfiksuota“, – komentavo J. Sadauskaitė.
Laukia baudos
Uogavimo ir grybavimo sezono metu aplinkosaugininkai itin atidžiai stebi miškus, ypač saugomose teritorijose. Gamtos skriaudikams už savo poelgius teks atsakyti.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė – nuo 10 iki 30 eurų bauda asmenims ir nuo 30 iki 60 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims su galimu pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už lankymosi miške reikalavimų pažeidimus, transporto priemonių statymą arba važiavimą jomis ten, kur tai draudžiama, gali būti skirtas įspėjimas arba nuo 20 iki 50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 110 eurų.
Už važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis gresia įspėjimas arba nuo 20 iki 140 eurų bauda. Jeigu dėl to danga ar paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, gali tekti mokėti nuo 140 iki 300 eurų baudą. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
