Gražiai sutvarkyti želdynai ne tik glosto akį ir džiugina dailumu, bet ir didina mūsų darbingumą, įtakoja geresnę savijautą, skatina kūrybiškumą. Vis dėlto daugelis kartojame vis tas pačias želdynų tvarkymo klaidas.

Didžiausia klaida – nerūšiavimas, bet yra ir kitų

Visas miestų teritorijai priklausančias žaliąsias erdves tvarko savivaldybės. Kaip jos bendradarbiauja su gyventojais, kurie mėgsta puoselėti savus sodus bei sodelius, turėti savą nuomonę apie gėlynus po langais, pievas kiemuose ir medžius po nuosavo būsto langais?

Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė sako: „Jei klausiate kokias klaidas daro gyventojai, tai, mano galva, pati didžiausia yra nerūšiavimas. Arba organinių ir neorganinių atliekų išmetimas, sumaišymas kartu.

Dėl augmenijos – tai 2016 metų gegužės mėnesį buvo patvirtintos taisyklės, kuriose, mano galva, labai konkrečiai apibrėžta medžių bei krūmų, žolinių vienmečių ir daugiamečių augalų sodinimas, priežiūra, genėjimas.

Visi medžiai, sodai ir krūmai, esantys savivaldybės žinioje, yra ir prižiūrimi miesto savivaldybės. Jų atsakomybė yra ir daugiabučių kiemų tvarkymas. Savivaldybei priklausančios įmonės pasiskirsčiusios teritorijas, jos geni medžius, šienauja. Miestas tai daro gyventojų lėšomis. Nupjauta žolė paliekama natūraliai, jei yra neaukšta, o jeigu aukšta – atiduodama į įmonę, kuri apdoroja dumblą.

Su daugiabučių namų gyventojais nesipykstame ir nereguliuojame, jei gyventojai nori kiemuose pasodinti žolinius vienmečius augalus. Jeigu siekiama sodinti medžius, gyventojai pateikia mums minimalią schemą. Pagal ją patikriname atstumus iki pastatų fasadų su langais (turi būti ne mažiau nei dešimt metrų, įvertinant medžio aukštį, kad vėliau neužstotų šviesos), ir inžinerinių tinklų vietas. Negalima sodinti medžių inžinerinių tinklų vietose.“

Kai medžiai užstoja saulę arba atrodo pavojingas

Būna, kad medis trukdo arba stipraus vėjo metu aplaužomas. Ką tuomet daryti? Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Ulkienė paaiškina: „Visi medžiai valstybinėje žemėje yra saugotini, jiems kirsti išduodami leidimai – be jų medžių kirsti negali niekas. Jei norima tvarkyti dar kažką daugiau ir nėra parengto projekto, paprastai kviečiama prie savivaldybės suformuota Želdinių apsaugos komisija. Į jos sudėtį įeina ne tik rajono ar miesto aplinkos apsaugos agentūros inspektorius, bet ir kultūros paveldo specialistas, eismo atstovas (jei klausimas susijęs su miesto želdiniais).

Jei namo gyventojai nukirsti medį prašo dėl prastos jo būklės – jiems atrodo, kad augalas kelia pavojų – tuomet komisija gali kviesti ekspertą ir patikrinti medžio būklę. Tada ir sprendžiama kirsti jį ar genėti.

Pasitaiko, kai prašoma medžius kirsti, nes jie tamsina langus – tam yra statybos techninis reglamentas. Pakviesti visuomenės sveikatos centro specialistai nustato, kiek nuo kovo 22 d. iki rugsėjo 22 d. dienos metu į patalpą patenka tiesioginių saulės spindulių, ar taip vadinamos insoliacijos lygis atitinka normas.“

Kartais rekonstruojant gatves ir kertant medžius gyventojai dėl pastarųjų piktinasi – specialistė mano, jog šiuo atveju gal per mažai informacijos ir sklaidos. Reikėtų žmones informuoti, kodėl medžių negalima palikti, kas bus atliekama ir kodėl: „Pavyzdžiui, būna, kad gatvėje reikia perkloti visus tinklus ir medžių palikti nėra jokių galimybių. Arba išoriškai žvilgtelėjus medis lyg ir žaliuoja, o viduje – ligų pažeistas, grybais apaugęs, galintis užkrėsti kitus augalus. Apskritai į medžių sodinimą reikia žiūrėti labai atsakingai – juk kol bus medžių, tol nepristigsime oro.“

Neišmeskite bioskaidžių atliekų kartu su šiukšlėmis

Tarkime, nušienavote savo asmeninėse valdose žolę, apgenėjote medžius, nuravėjote gėlynus, sutvarkėte želdynus – kur dėsite atliekas? Didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje skelbia, jog dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios žaliųjų atliekų tonos susidaro 300-500 m³ kenksmingų dujų. Todėl į buitinių atliekų konteinerius mesti žaliųjų atliekų negalima. Svarbu, kad jos būtų surenkamos ir tvarkomos atskirai. Geriausia jas kompostuoti.

Tam tinka sodo, daržo, virtuvės ir kai kurios buitinės atliekos: gėlių ir daržovių liekanos, žolė, lapai, šakelės, velėnos gabalai, medžio pelenai, lukštai, gėlės, vaisiai, kavos ir arbatos tirščiai, kartonas, popierius. Po 1-2 metų (tai priklauso nuo turinio, kurį sudėjote į kompostą) galėsite jį naudoti.

Dirvos papildymas kompostu labai praturtins žemę, pagerins jos struktūrą, suaktyvins naudingų mikroorganizmų veiklą. Tuomet auginant augalus galėsite išsiversti be papildomų trąšų arba naudoti jų gerokai mažiau.

Nekompostuojate patys? Atiduokite žaliąsias atliekas į specialias aikšteles

Jei kompostuoti neturite galimybės, žaliasias atliekas galite priduoti ir specialiose aikštelėse. Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad Lietuvoje veikia 54 bioskaidžių atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės, suskirstytos pagal apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos šios bioskaidžios atliekos:

• želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė,

• gėlės, piktžolės,

• vaisių, daržovių atliekos,

• medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros,

• smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.

Jei į aikšteles gabenti žaliąsias atliekas problematiška, kai kurios atliekų tvarkymo bendrovės siūlo žaliųjų atliekų (lapų, žolės, piktžolių ir kt.) išvežimo paslaugą iš jūsų kiemo.

Visos jūsų atiduotos bioskaidžios atliekos vėliau vienaip ar kitaip panaudojamos. Mažiau teršimo – daugiau tvarkos ir naudos. Ar pribrendome ekologiškos ir konkurencingos žiedinės ekonomikos artėjimui – kai atliekos virsta žaliavomis, o gamyba ir vartojimas būna be atliekų?

[[ge:lrytas:lrytas:492990]]

Ką būtina žinoti apie želdynų tvarkymą?