Atliekos kainuoja brangiai. Jei tik jomis atsikratyti pasirūpinama taip, kaip pridera. Tačiau žmonės bėga nuo pareigų gamtai. Vildamiesi, kad niekas nepastebės, senus baldus, buitinę techniką bei visa kita, ko neįmanoma sugrūsti į šiukšlių maišus, jie paslapčia sukrauna prie komunalinių atliekų konteinerių.
Arba, dar blogiau, nuvežę iki nuošalesnės pakrūmės, išverčia visa tai tiesiog ant žemės.
Nors pasivarginę visa tai sukrauti į automobilio priekabą, galėtų nutempti bent jau iki didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės. Juoba kad šis gamtai padarytas geras darbas tekainuotų tiek, kiek kelyje sudeginti degalai.
Paslaugos – nepigios
"25 eurai už kubą mišrių atliekų. Štai tiek kainavo atliekų surinkėjų paslaugos: jų darbas išvalant nedidelį sandėliuką. Kadangi įvairių rakandų, sulaužytų senų spintelių, taburečių, šaldytuvą ir dar pora lovų sukrovus į transportinį automobilį susidarė 8 kubai, iš viso sumokėjau 200 eurų", – sakė privačią įmonę į pagalbą išsikvietęs vilnietis Romas L.
Už šiukšles 200 eurų? Žinoma, kad tokių pinigų gaila.
„Deramai sutvarkyti atliekas – brangu. Įkainiui įtakos turi utilizavimo kaina bei sąvartyno mokestis, kuris vis didėja. O dirbant legaliai – neverčiant iš sandėliukų, rūsių, garažų ar kitų patalpų surinktų atliekų nelegaliuose sąvartynuose, atpiginti paslaugos neįmanoma“, – sakė vienos specializuotos šiukšlių bei statybinių atliekų išvežimo bendrovės vadovas Vytautas Arlauskas.
Įkainį apskaičiuojant atsižvelgiama ir į tai, kiek tų surinktų atliekų pavyks surūšiuoti – atskirti stiklą, metalą, elektronines atliekas, baldus, plastiką. Tuomet į sąvartyną patenkantis jų kiekis būna mažesnis.
Gaudo šešėlį
Tačiau atliekų versle dar daug yra šešėlio. O kartu – ir kenkėjiškos gamtai veiklos. Atliekų tvarkytojai neslepia, kad jiems tenka konkuruoti su nelegalais – tais, kurie paslaugas teikia daug pigiau, bet realiai iš šiukšlių srauto išsirenka tai, už ką galima gauti pinigų, o kitkuo – atsikrato.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas sakė, kad prispausti nelegalius atliekų surinkėjus nėra paprasta. Pavyzdžiui, Vilniuje ilgokai zujo vadinamasis atliekų taksi.
„Dažniausiai iš žmonių buvo paimamos mišrios atliekos, ir, išrinkus vertingąsias, jos atsidurdavo arba nelegaliame sąvartyne, arba pamiškėse.
Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe tą neteisėtą išvežimą bandome užgniaužti, išgaudėme ir jų skelbimus. Iš rinkos išstūmus neteisėtus vežėjus galbūt ir prevenciškai apsaugosime gamtą.
Tačiau atsirado tendencija, apie kurią kalba ir didieji komunalininkai – paslaugų kaina smarkiai padidėjo. Vis dėlto savivaldybės turi sudaryti tokias sąlygas gyventojams, norintiems atsikratyti nereikalingais daiktais, kad pastarieji neatsidurtų gamtoje“, – sakė M.Švaikauskas.
„Teikiau patalpų ištuštinimo paslaugą, bet dabar tas projektas sustojo. Tiesiog mūsų šalyje gyventojams dar nerūpi deramai sutvarkyti atliekas. Paslaugų paklausos nėra“, – sakė vilnietis Donatas.
Jo teigimu, žmonės tik tokiais atvejais suskanta ieškoti tvarkdarių, kai, pavyzdžiui, įsigiję nenaują būstą, rūsyje randa ir sendaikčiais aklinai prikimštą rūsį.
Be to, anot Donato, žmonėms visada atrodo, kad iš jų šiukšlių verslas turi naudos.
Sumeta prie konteinerių
Pasak vienos atliekų tvarkymo bendrovės Tauragės padalinio vadovo Mindaugo Ašmono, vien tik šios savivaldybės teritorijoje per pirmąjį 2017 m. pusmetį buvo surinkta kone 5 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų – maždaug 250 tonų daugiau, nei pernai per tą patį laiką.
Tuo tarpu didžiosios (stambiagabaritės) atliekos – baldai, buitinė technika, senų išluptų langų rėmai, padangos, dviračiai ir kitokios – pirmąjį šių metų pusmetį Tauragės savivaldybėje sudarė 17 tonų. Pernai per analogišką laiką jų būta 15 tonų.
„Pasitaiko, kad gyventojai skundžiasi, jog greta konteinerių individualiose valdose sukrautos didžiosios atliekos ilgai neišvežamos, pavyzdžiui, ilgai riogso seni baldai.
Bet jų ten apskritai neturi būti. Tai pačių gyventojų rūpestis. Jie turi patys jas nugabenti į tam skirtą didžiagabaričių atliekų aikštelę, kur jos priimamos nemokamai.
Mes savo ruožtu tokias atliekas išvežame 2 kartus per metus. Data, kada tai daroma, yra paskelbiama iš anksto. Jas surenkame apvažiuodami miesto teritoriją“, – sakė M. Ašmonas.
Dar viena bėda, pasak M.Ašmono, kad komunalininkai, surinkdami mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų, įmonių ar bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, neretai aptinka pavojingų atliekų: tokių, kurių į bendrus konteinerius nevalia mesti.
Sąvartynuose šalinamų atliekų mokesčio tarifai
Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis nustatytas 2016-aisias. Kasmet jie kils iki pat 2020-ųjų.
Pavyzdžiui, už nepavojingų atliekų tonos pašalinimą 2016-2017 metais sąvartyno mokestis sudaro 3 eurus, kitąmet jis pasieks 5 eurus. 2019-aisiais tarifas šoktelės iki 21,72, o nuo 2020-ųjų – iki 27,51 euro.
Inertinių atliekų (betono, plytų, keramikos) šalinimo įkainis sąvartyne gerokai didesnis. Pernai jis siekė 7,24 euro, šiuo metu – 13,03 eurų. Kitąmet jis pakils iki 18,83 euro, 2019-aisiais – iki 24,62 euro, o nuo 2020-ųjų – 30,41 euro.
Tonos pavojingų atliekų šalinimo sąvartyne įkainis šiuo metu yra 53,58 euro (pernai – 47,79 euro). 2020-aisiais jis sieks 70,96 euro.
Priežastys, paauginusios tarifus
Brigita Stankevičiūtė,
Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja
„Nesmarkiai padidėjęs statybinių atliekų šalinimo sąvartyne tarifas šiemet padarė tam tikros įtakos statybinių atliekų sutvarkymo įkainiams.
Pažymime, kad 2016 m. Vilniaus regiono sąvartyne statybinių atliekų pašalinta apie 10 tūkst. tonų. Santykinai tai nedaug. Nes didžioji dalis jų yra nugabenamos į statybos atliekas tvarkančias įmones, kurios jas rūšiuoja ir perdirba. Surūšiuotos statybinės atliekos į sąvartyną nepatenka.
Nuo 2018 m. nustačius didesnius sąvartyne šalinamų atliekų tarifus skatinama tausoti žaliavas, optimizuoti gamybą, kad atliekų susidarytų kuo mažiau, o tas, kurios susidaro, būtina rūšiuoti, perdirbti ar panaudoti gaminant energiją.
Atliekų šalinimas sąvartyne yra paskutinė atliekų tvarkymo hierarchijos dalis, todėl būtina mažinti šalinamų sąvartyne atliekų kiekius.
Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamai išrūšiavus atliekas – atskyrus antrines žaliavas (popierių, plastiką, metalus, stiklą ir kitas) šalinamų sąvartyne atliekų kiekis mažėja. Be to, antrinės žaliavos yra teigiamą vertę turinčios atliekos, už kurių pridavimą atliekas tvarkančioms įmonėms dažniausiai nereikia mokėti.
Taip pat pažymime, kad gyventojai turi galimybę didelių gabaritų komunalines atliekas (baldus, elektroninę įrangą ir kt.) nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.“
Baudų nemažėja
Už netinkamą atliekų sutvarkymą skiriamų administracinių baudų nemažėja.
Pasak B.Stankevičiūtės, kol kas informacija apie jas pateikiama už 2016 ir už pusę 2017-ųjų, todėl vienareikšmiškai vertinti administracinių nuobaudų skyrimo didėjimo ar mažėjimo tendencijos dar nėra galimybės.
Pirminiais duomenimis didelių pasikeitimų 2017-aisiais, palyginti su 2016 m., nepastebima.
Iš viso 2016 metais surašyti 347 Administracinio teisės pažeidimo protokolai, šiemet iki birželio 30 d. – 147.
Pernai už netinkamai tvarkytas atliekas buvo sumokėta 21 187 eurai baudų, šiemet per pirmąjį pusmetį - 14 668 eurai.
