Atliekos ir vėžį gali įvaryti
Tie, kas automobilius tvarko servisuose dėl susidariusių atliekų nesuka sau galvos: meistrai seną alyvą išpylė iš automobilio, įpylė naują, pakeitė filtrus, klientas sumokėjo, išvažiavo. Atliekos liko servisui, jis jomis ir pasirūpins. Atliekų servisai negražina klientui, toks veiksmas draudžiamas. Jos turi būti tinkamai sutvarkytos, o ne nugulti miške ar sąvartyne, kaip neretai tą daro mūsų „auksarankiai“.
Yra dar viena kategorija vairuotojų – tai žmonės, tvarkantys automobilius savarankiškai. Jie patys moka susiremontuoti savo automobilius nuosavame garaže. O atliekas į didelių gabaritų surinkimo aikšteles ar jų tvarkytojams patiki retas. Juk miškas ar konteineris arčiau. Retas suvokia pavojus ir baudų už aplinkos teršimą dydį.
Automobilinėje alyvoje galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelėje esančių elementų: varis, cinkas, sunkieji metalai, chlorinti tirpikliai. Tepalui susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, o kai patenka į gruntą, gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi. Kokios bėdos dėl to gali grėsti žmogui? Medžiagos, esančios tepaluose gali pažeisti nervų sistemą, kai kurios jų sukelia vėžinius susirgimus. Ir kalba eina ne tik apie išpiltą alyvą. Tiek pat pavojingos plastikinės alyvos pakuotės, skudurai, kuriais buvo valomos tepaluotos detalės.
„Visų pirma, plastikas yra ilgai nesuyranti medžiaga, tad auginami ir taip jau dideli sąvartynų kalnai. Kita plastiko savybė yra ta, kad jis sugeria į save visas medžiagas. Plastikinė pakuotė, į kurią buvo supiltas tepalas – pavojinga atlieka, nes plastikas prisigeria tepalo. Pakuotei yrant joje esančio tepalo likučiai patenka į gamtą“, – aiškino bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmontas.
Tokia pati situacija su padangomis. Jos – taip pat naftos produktas. Kai jos dūla, išsiskiria sveikatai pavojingos medžiagos, tokios kaip benzenas, kuris taip pat atsakingas už vėžinius susirgimus.
Trumpai tariant, aplinkos teršėjai baudžiami ne tik dėl to, kad numesta padanga miško grožį išdarko. Išpilti naftos produktai kenkia ne tik gamtai, bet ir žmogui, kuriam tenka stovėti poliklinikos eilėse ir skųstis, kodėl eilės tokios didelės, kodėl žmonės taip serga.
Atliekų tvarkymas pigesnis nei bauda
Už šiukšlinimą gresia atsakomybė. Už išmestas automobilines dalis teks sumokėti daugiau, nei už popierėlį: už ne vietoje išmestą vieną padangą gali tekti sumokėti 44 eurus už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 Eur.
„Už išpilamą ar deginamą alyvą baudos dar didesnės ir jos tik didėja priklausomai nuo to, kokioje aplinkai jautrioje teritorijoje padaryta žala. Kontrolieriai skaičiuoja, kokias pasekmes galėjo sukelti padaryta žala, ir išpilta talpa alyvos gali užtraukti tūkstantines baudas“, – įspėjo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis.
„Automobilines atliekas privalu atiduoti atliekų tvarkytojui arba į didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurios yra kiekvienoje savivaldybėje ir iš gyventojų nemokamai priima nustatytą kiekį atliekų. Jei kiekis didelis – yra specializuotos įmonės, užsiimančios atliekų tvarkymu.
Kita vertus, dauguma vairuotojų savo automobilius tvarko servisuose, tai dirbtuvės privalo paimti senas, panaudotas detales, jos privalo pasilikti seną alyvą ir ją sutvarkyti. Tas pats su padangomis: ta parduotuvė ar dirbtuvės, kuriose keičiate padangas, privalo priimti senas jūsų padangas kaip atliekas. Jeigu servisai, ar padangų parduotuvės nepriima senų detalių jums pas juos nusipirkus naujas – jos pažeidžia įstatymus“, – tvarką aiškino Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Ždanevičienė.
Servisai bei garažai taip pat ne šventi
Tačiau ne visi autoservisai ir ne visi garažai šventi. Tuo įsitikino aplinkosaugininkai, visą spalį ir dalį lapkričio keliavę po įvairius garažus, kur tvarkomi automobiliai.
Aplinkosaugininkai akcijos „Garažiukas“ metu tikrino garažų bendrijas, dirbtuves, garažuose ir kitose pagalbinėse patalpose įsikūrusias mažas įmones, remontuojančias automobilius, keičiančias padangas. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Marijampolės – surengė arti 190 reidų, patikrino apie 200 ūkio subjektų ir daugiau kaip 400 fizinių asmenų. Akcijos metu buvo nustatyta 64 ūkio subjektų padaryti pažeidimai ir 134 – fizinių asmenų. Jiems paskyrė daugiau kaip 3 000 eurų baudų.
„Pastebėjome, kad jeigu garažai veikia nelegaliai, dažniausiai viską daro blogai. O jei dirba legaliai, pažeidimų turi mažiau, bet įvairių: dažniausiai apskaitos nepildo, neturi taršos leidimų ar sąlygų švariai dirbti.
Kaip atskirti legalius garažus nuo legalių? Matyt, tai gali tik inspektorius pagal įmonės veiklos specifiką. Tačiau net ir ūkiškai pažiūrėjęs žmogus, neturintis aplinkosauginio išsilavinimo gali pamatyti, ar garažas teršia aplinką, ar ne.
„Paprasčiausias požymis – jeigu tepalai patenka ant grunto, tai jau pažeidimas. Ir jeigu tame garaže elementarios tvarkos nesilaikoma, jau galima įtarti, kad pažeidimų bus daugiau. Tokius atvejus verta pranešti, tada į vietą važiuoja aplinkos apsaugos inspektoriai tikrinti“, – kaip atskirti gamtą teršiančius servisus atskleidė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Brigita Stankevičitė.