Pirmiausia toks reiškinys buvo pastebėtas Minijos upėje.
Liepos 28 dieną ties Pakutuvėnais Minijoje nardęs Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, kad keleto kilometrų ilgio upės ruožo dugne yra kritusių daug šlyžių.
Žuvys gaišta aukštupiuose
Pradėjus tirti plačiau ekologas užfiksavo, kad Minijoje iki pat Gargždų upės dugnas nuklotas nėgių lervomis. Buvo pastebėta nemažai nugaišusių kūjagalvių, šlyžių, upėtakių, ešerių ir net didesnių lydekų.
Gausu buvo tik šiltame vandenyje gyvenančių gyvų žuvų rūšių.
„Minijos aukštupyje, kur yra seklu, itin pakilo upės vandens temperatūra. Sušilus vandeniui jame sumažėja deguonies tirpumas ir žuvys ima gaišti, nes šaltavandenės rūšys yra prisitaikiusios gyventi deguonies prisotintame vandenyje“, – teigė E.Paplauskis.
Jis sakė, kad tokios situacijos Minijos upėje neatsimenąs. Anot Pajūrio regioninio parko ekologo, nuo upės vidurio link žemupio gilesnėse vietose situacija gerėja, nes ten yra daugiau vandens, kuris nėra tiek sušilęs.
Gresia Minijos unikalumui
„Jei žiemą žuvys dustų po ledu, bent būtų galima jas gelbėti ant ledo prigręžiojant ekečių. O dabar upės vandens neatšaldysi. Lieka tikėtis, kad karščiai netrukus liausis, dažniau palis ir atvėsus vandeniui deguonies koncetracija upėse padidės“, – vylėsi E.Paplauskas.
Jis pripažino, kad jei tokios karštos vasaros laikytųsi keletą metų iš eilės, šaltavandenių žuvų rūšis ilgainiui išstumtų prie aukštų vandens temperatūrų prisitaikiusios žuvys.
Minija tuo ir yra ypatinga, kad jos aukštupyje vyrauja šaltavandenių žuvų rūšys. Anot ekologo, dėl šios priežasties Minijos upė yra įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natūra 2000“.
Tačiau E.Paplauskis nemano, kad šaltą vandenį mėgstančios žuvys Minijos aukštupyje išnyktų, nes įprastai karštesnę vasarą keičia vėsesnė ir gamta viską sugrąžina į savo vietas.
Kaitros efektą stiprina tarša
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas išvardino tris priežastis, dėl kurių vidaus vandenyse pradėjo gaišti žuvys.
Visų pirma, kaistant vandeniui jame mažėja deguonies tirpimas. Vanduo iš oro nepakankamai prisisotina deguonimi. Be to, sušilusiame vandenyje intensyvėja vandens organizmų medžiagų apykaita ir jos suvartoja daugiau deguonies.
Tačiau, anot T.Virbicko, kone lemiamas yra trečiasis faktorius, kai iš žemės ūkio laukų patenkantys teršalai – azoto ir fosforo junginiai skatina dumblių vešėjimą.
Dienos metu vandens augalija į aplinką išskiria deguonį, tačiau naktį jie deguonį vartoja. Kuo daugiau tos augmenijos, tuo daugiau suvartojama deguonies, kurio ir taip trūksta žuvims.
Jei ne tarša, deguonies pakaktų
Mokslininkas sakė nemanantis, kad būtent dabar upės yra teršiamos labiau, nei įprastai. Paprasčiausiai, intensyviai vystantis dumbliams prisidėjo ir sparčiai šylantis vanduo. Vyresniojo mokslo darbuotojo teigimu, šaltavandenių žuvų rūšims priskiriamų lašišų, šlakių, upėtakių jauniklių kritinė vandens temperatūra yra 23 laipsniai.
Esant tokioms sąlygoms šių žuvų jaunikliai gaišta dviejų savaičių laikotarpyje. Vandeniui sušilus iki 25 – 26 laipsnių – gaišta beveik iš karto.
T.Virbicko teigimu, tokio masinio žuvų kritimo anksčiau nebuvo pastebėta.
„Šiemet tam reiškiniui susidarė labai palankios sąlygos. Aplinkos apsaugos tyrimų duomenimis, tarša iš žemės ūkio veiklos vidaus vandenyse paskutiniais metais tik didėja, nitratų koncentracija upėse auga. Vadinasi, didėja ir vandens augalijos kolonijos, kurioms reikia daugiau deguonies. O itin karštas vidurvasaris deguonies koncentraciją vandenyje tik sumažina. Jei mūsų upės nepatirtų tokios taršos, žuvims deguonies vandenyje pakaktų net ir per tokius karščius“, – įsitikinęs mokslininkas.
Upėse vanduo sparčiai šyla
Gaištančios žuvys yra pastebėtos ir kitose Lietuvos vietose, patvirtino Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys.
„Vandens būklę tiriantys mūsų darbuotojai žuvų kritimą Telšių rajone užfiksavo Virvytės upėje. Rugpjūčio pradžioje – Nevėžio upėje ties Panevėžiu. Ten buvo užfiksuota 26 laipsnių temperatūra, tačiau deguonies koncentracija ten palyginus buvo pakankama ir siekė 5,8 mg/l.“, – pasakojo A.Kairys.
Kiek geresnė situacija buvo fiksuojama Minijos vidurupyje, kur yra giliau. Šioje upėje ties Raguviškių kaimu (Kretingos r.) liepos 30 dieną deguonies koncentracija siekė net 6 mg/l, nors vanduo buvo sušilęs nuo 23 iki 25 laipsnių.
Kaip visuomenę informavo Aplinkos ministerija, liepos pabaigoje kai kuriose Ventos, Minijos, Veiviržo, Jūros upėse buvo nustatyta iki 2 mg/l deguonies koncentracija.
Tačiau lyginant su praėjusių metų liepa, Lietuvos upėse ypatingų skirtumų nepastebėta – mažesnė nei 2 mg/l deguonies koncentracija šiemet nebuvo nustatyta, o mažesnė nei 3 mg/l buvo tik keliose labai mažose upėse.
A.Kairio pastebėjimu, žuvų gaišimo nepastebėta rytinėje Lietuvos dalyje, kur yra daugiau gilesnių ežerų. Jie įkaista lėčiau ir deguonis vandenyje tirpsta greičiau.
Didesnių pasekmių neprognozuoja
T.Virbickas nemano, kad dabar fiksuojamas žuvų kritimas turėtų kažkokių didelių pasekmių ateityje.
„Bet kuriuo atveju žuvys stengiasi išgyventi ir traukiasi į vėsesnius vandenis – plaukia į intakus. Artimiausiu metu šiek tiek gali sumažėti lašišinių žuvų palikuonių, tačiau ateityje viskas turėtų atsistatyti“, – teigė mokslininkas.
Jis prisiminė, kad prieš keletą metų Vilniuje Neryje vienu metu vanduo buvo sušilęs daugiau nei iki 23 laipsnių. Tuo metu taip pat gaišo lašišų jaunikliai. Tačiau ilgainiui lašišų populiacija Neryje atsistatė.
„Trumpalaikiai, pavieniai tokie atvejai gamtoje įvyksta nuolat. Realus pavojus kiltų tuomet, jei tokie masiniai žuvų gaišimai vasarą virstų dėsningumu“, – sakė Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas T.Virbickas. ˙
