Naujausiais Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, 2016-aisiais į Lietuvą buvo įvežta 25,3 tūkst. tonų padangų. Dar nemaža dalis padangų į mūsų šalį patenka su užsienyje pirktais automobiliais. Per metus buvo surinkta apie 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų.
Specialistai sako, kad senų padangų tikrai neverta laikyti kaip sodo puošmenų. Daug naudingesnės jos atiduotos perdirbti. Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija skelbia, kad Europoje surenkama ir perdirbama 94 proc. naudotų automobilių padangų.
Žaliavą panaudoja tikslingai
Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Audriaus Želvio, perdirbti atiduotos padangos yra sumalamos, atskiriama guma. Didžioji dalis šios žaliavos eksportuojama.
„Naujos padangos iš sumaltų negaminamos, jos nebūtų tokios tvirtos, kaip turi būti. Tačiau gaminami kiti daiktai, pavyzdžiui, automobilių kilimėliai, sporto ir vaikų žaidimo aikštelių danga bei kitokie produktai. Sumaltų padangų masės šiek tiek dedama netgi tiesiant kelius”, – vardijo A. Želvys.
Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai teigė, kad panaudotas padangas netgi galima paversti degalais – perdirbus viena automobilio padangą, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto.
„Padangos gamyboje naudojamos įvairios medžiagos – gamtinė ir sintetinė guma, tekstilė, įvairūs kiti priedai, kurias veikiant aukštoje temperatūroje ir sudarius tinkamas sąlygas gaunamas skystasis produktas, kurį, po vėlesnio apdorojimo, galima naudoti kaip kurą. Mūsų laboratorijose išbandyto padangų konversijos į kurą proceso metu padangos ne deginamos, o termolizinamos, tiesioginio kontakto su ugnimi nėra. Tinkamai sureguliavus šį procesą, pavojingi aplinkai lakieji junginiai į orą nepatenka“, – pasakojo KTU mokslų daktaras Arūnas Jonušas.
Tiesa, pasak mokslininko, dar teks palaukti, kol panaudotas padangas versti automobiliniu benzinu ar dyzelinu apsimokės komerciškai.
Nesutvarkytos kenkia aplinkai ir žmogui
Padangas mūsų šalyje leidžiama utilizuoti deginant. Tačiau, pasak A. Želvio, tai atliekama specialiame įrenginyje, reikalingi ir aplinkosaugininkų leidimai tokiai veiklai. Jis įspėjo, kad įmonėms ar gyventojams patiems deginti padangas yra griežtai draudžiama.
Tai, kad netinkamai naudojamos padangos kelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai, teigia ir stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
„Svarbu žinoti, kad nesutvarkytos automobilių atliekos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Neretai gyventojai senas padangas neteisėtai degina ir tai tampa netgi gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų”, – sakė V. Masalienė.
Baudos – ir fiziniams, ir juridiniams asmenims
A. Želvys priminė, kad nebereikalingų padangų taip pat negalima išmesti miškuose, pakelėse, dėti prie bendrojo naudojimo konteinerių ar vežti į sąvartynus.
„Už tai gresia baudos. Bauda skaičiuojama pagal išmestą kiekį, gali būti pareikalauta atlyginti ir aplinkai padarytą žalą”, – teigė A. Želvys.
Bauda už vieną ne vietoje išmestą padangą fiziniam asmeniui prasideda nuo 30 eurų. Nustatyta, kad 80 proc. mūsų šalies padangų kiekio turi surinkti bei perdirbti gamintojai ir importuotojai. Juridiniai asmenys, kurie turėtų priimti senas padangas, tačiau to nedaro, gali pelnyti baudą nuo 450 eurų, o jeigu yra įpareigojimas organizuoti tokią veiklą, tačiau ji nevykdoma, bauda bus nuo 6 tūkst. eurų. Pridėjus sumą už žalą aplikai, bauda gali nemenkai patuštinti sąskaitą.
A.Želvys sakė, kad jeigu vairuotojas padangas keičia pats, senas gali išvežti priduoti į aikštelę, kur surenkamos stambiagabaritės atliekos. Žmogus per metus čia gali nemokamai priduoti vieną padangų komplektą – 4 padangas. Tokių aikštelių Lietuvoje yra beveik šimtas, o jų sąrašą galima rasti čia.
Vyksta diskusijos dėl neigiamo poveikio
Aplinkos ministerijos Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausias specialistas Audrius Naktinis atkreipia dėmesį, kad ES šalyse vyksta konsultacijos dėl perdirbtos gumos gaminių tolimesnio naudojimo, svarstoma, ar toks naudojimas nedaro įtakos žmonių sveikatai. Guminėse plytelėse, kurios gaminamos iš naudotų automobilių padangų, yra policiklinių aromatinių angliavandenilių.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra kenksmingos medžiagos, kurių likučių gali būti ir perdirbtos gumos gaminiuose. Nėra ištirta policiklinių aromatinių angliavandenilių migravimo iš šių guminių plytelių kiekis ir laikas bei galimas neigiamas poveikis žmonėms. Šiuo metu kalbama tik apie padidintą riziką susirgti vėžiu ir trūksta patikimų duomenų apie vaikų sąlyčio su plytelėmis poveikį (per odos kontaktą ir per rankų ir burnos kontaktą).
