Įpusėjus lapkričiui mieste vis dar galima pamatyti šūsnis nukritusių lapų ar prie gatvių paliktus jų prigrūstus maišus.
Miesto tvarkdariai pirmiausia stengiasi nuvalyti pagrindines gatves ir šaligatvius. Parkuose lapai nušluojami nuo takų ir greta esančių vejų. Labiausiai tarnybos stengiasi sugrėbti kaštonų lapus, nes juose gali tūnoti kenkėjų.
Gyventojai, valantys erdves prie privačių namų ar daugiabučių, medžių dovanas krauna į maišus ir tempia prie gatvių, kad juos išgabentų įmonės „Kauno švara“ darbininkai.
Kaip iš tiesų reikėtų elgtis su nukritusiais lapais?
Lapus priima nemokamai
Pasidairius po Kauno parkus matyti, kad daugelyje jų lapai nušluoti nuo takų ir žolynų greta jų. Atokesnėse vietose lapai tebedengia parkų vejas.
Prie gatvių visame mieste gausu maišų, į kuriuos prikrauta lapų. Ne visi jie tvarkingi, todėl tokie „siuntiniai“ miesto tvarkdariams nepuošia miesto.
Kai kurie kauniečiai patys pasirūpina išvežti lapus iš savo valdų. Petrašiūnuose, Nemajūnų gatvėje, veikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.
Čia sutikti du vyrai iš mikroautobuso tempė į maišus supiltus lapus ir juos vertė į didžiulę krūvą. Linas Noreika ir Valentinas Dubinskas pasakojo, kad gyvena Garliavoje, nuosavame name.
„Jau trejus metus kiekvieną rudenį sugrėbę lapus aplink namą krauname juos į maišus. Kai prikrauname pilną mikroautobusą, atvežame į šią aikštelę ir išpilame.
Tam reikia paaukoti dieną, bet tai labai patogu. Aikštelėje iš gyventojų lapai priimami nemokamai“, – sakė L.Noreika.
Kaštonų lapai pavojingi
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pasakojo, jog kiekvieną rudenį rūpinasi, kad į žaliųjų atliekų aikštelę patektų mieste sugrėbti kaštonų lapai.
2012 metais sudarytas sąrašas gatvių, kuriose auga kaštonai. Jis kiekvienais metais atnaujinamas. Kaštonų lapai išvežami utilizuoti iš Tvirtovės ir Vydūno alėjų, J.Basanavičiaus, Gėlių Rato, Purienų, P.Vaičaičio, Marvelės, Kęstučio, Gedimino, Kovo 11-osios, K.Baršausko, Birželio 23-iosios, Karo Aviacijos, Hipodromo, Molėtų, Armatūrininkų gatvių, taip pat Savanorių, Taikos, Pramonės, V.Krėvės prospektų, Sąjungos aikštės.
Kaštonų lapai grėbiami ir Nemuno saloje bei Miesto sode, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kariūnų plente prie Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos.
„Kaštonų lapus mieste stengiamasi grėbti ir utilizuoti dėl juos apninkančių kenkėjų – kaštoninių keršųjų kandelių. Jų lervos ir lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose ir pavasarį vėl pažeidžia jaunus lapus“, – pasakojo R.Savickienė.
Parkuose lapai gali likti
Kitų rūšių medžių ir krūmų lapais mieste rūpinasi Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, kuris šiuos darbus užsako atlikti įmonei „Kauno švara“.
„Parkuose nukritę sveikų medžių lapai turėtų būti paliekami šalia medžių supūti. Nukritę lapai pagerina dirvožemį naujais mikroelementais, naudingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugo augalus nuo nušalimo“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Iš miško parko, tokio kaip Kauno ąžuolynas, lapų nuokritų nereikėtų sunaikinti, nes tai yra augalų ir gyvūnų maistas – irdami lapai formuoja humuso sluoksnį, jis aprūpina dirvožemį ir medžių šaknis maisto elementais.
Plonas sluoksnis – gerai
Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas sakė, kad Ąžuolyne lapų, kaip ir ten nuo medžių nulūžusių šakų ar likusių kelmų, šalinti negalima.
„Šie medžiai ir ten gyvenanti gyvūnija minta supuvusiomis ąžuolų dalimis, taip pat ir supuvusiais lapais, todėl ten susiformavusią organinę struktūrą būtina išlaikyti“, – sakė dendrologas.
Kituose parkuose ir viešosiose miesto erdvėse lapai turėtų būti pašalinami nuo kietųjų dangų, juos galima grėbti ar nupūsti ir nuo vejos.
„Jei lapų sluoksnis nestoras, jie natūraliai supūva, ir tai augalijai yra gerai. Jei lapų sluoksnis storas, nešalinamas metų metus, augalija po jais gali sušusti. Matau, kad gyventojai neretai lapus sugrėbia po medžiais ir palieka jų šūsnis. Būtų geriau, jei lapai būtų sugrėbiami po medžiais ar krūmais, kurių laja yra žemai, netoli žemės, kad jų neišblaškytų vėjas, gyvūnai ar žmonės“, – patarė dendrologas.
Galėtų tapti ir verslu
A.Rutkauskas įsitikinęs, kad mes vis dar per mažai vertiname vieną vertingiausių natūralių trąšų – lapų kompostą.
Sugrėbtus lapus būtų naudinga sukrauti ant nupjautų, žemėje likusių gėlių. Taip tręšti būtų galima ne tik privačius, bet ir miesto parkuose ar kitose erdvėse esančius gėlynus. Ant jų galima pilti 20–30 centimetrų storio lapų sluoksnį.
Dendrologo nuomone, ir pačiuose parkuose būtų galima įrengti lapų kompostavimo vietas.
„Prancūzijoje parkuose jos įrengiamos specialiose nedidelėse patalpose. Jose pastatoma mašina, į kurią pilami lapai. Jie mirkomi mineralinėmis medžiagomis, kurios paspartina lapų puvimą, ir taip per gana trumpą laiką gaunamas puikus kompostas“, – pasakojo A.Rutkauskas.
Tačiau toks įrenginys kainuoja brangiai, todėl Kauno parkuose jų nėra.
„Bet šia idėja galėtų pasinaudoti smulkieji verslininkai – imti pardavinėti lapų kompostą“, – pažymėjo dendrologas.
Būtų galima taupyti
Paprastesnis būdas – įrengti lapų kompostavimo vietas. Į duobę reikėtų įtiesti tinklą ar įtvirtinti kitokią medžiagą.
„Svarbu, kad tarp žemės ir lapų būtų paliktas oro tarpas. Mūsų žemė molinga, todėl jei lapai liesis prie jos, jie ne supus, o surūgs ir nebus tinkami kaip trąša“, – pasakojo A.Rutkauskas.
Dendrologas sakė, kad parkuose įrengus tokias lapų kompostavimo vietas miesto tvarkymo įmonėms nereikėtų važinėti po Kauną, deginti degalų, teršti oro.
„Parkuose ar greta jų sugrėbtus lapus pūdant įvairiose miesto vietose, jais tręšiant tuos pačius parkus, gėlynus gautume įvairiapusę – ir ekologinę, ir ekonominę naudą“, – sakė A.Rutkauskas.
Praverčia ir bendruomenei
Panašiai, dendrologo nuomone, su lapais galėtų elgtis ir gyventojai.
„Iš vielos tinklo galima pagaminti bet kokio aukščio ir pločio krepšius, į juos įtiesti natūralaus palmių pluošto. Į tokius krepšius supylus lapus, ant jų reikėtų užberti šiek tiek žemės. Taip supūdytus lapus galima naudoti kaip trąšą arba į tokius krepšius sodinti gėles, braškes“, – pasakojo A.Rutkauskas.
Skandinavijos šalyse labai madingi bendruomenių daržai.
Kelių namų gyventojai savo kiemuose įsirengia tokius daržus ir sugrėbtus lapus naudoja kaip trąšas nedideliam derliui užsiauginti.
Reikėtų krauti tik į specialius maišus
Steponas Vaičikauskas
Įmonės „Kauno švara“ paslaugų valdymo direktorius
„Rudenį mūsų įmonė surenka apie 6 tūkstančius tonų lapų, medžių šakelių ir kitų žaliųjų atliekų.
Pirmiausia lapai grėbiami iš pagrindinių gatvių ir šaligatvių, vėliau darbininkai važiuoja į mažesnes gatves.
Parkuose lapai nupučiami arba nušluojami nuo takų ir prie jų esančių vejų.
Seniūnijoms esame išdaliję specialius didelius baltus maišus, į kuriuos gyventojai gali sudėti sugrėbtus lapus ir juos palikti prie gatvių ar kiemuose, kur patogu privažiuoti transportui.
Matome, kad nemažai kauniečių, grėbiančių lapus, juos deda ir į paprastesnius šiukšlių maišus ir palieka prie gatvių. Taip daryti nereikėtų. Jei lapai sudėti ne į specialius maišus, juos gyventojai patys turėtų nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Deja, taip daroma retai.
Mūsų įmonė surenka visus gyventojų paliktus maišus su lapais, bet taip neturėtų būti. Kadangi šis ruduo ilgas ir sausas, maišai prie gatvių vis dar stovi, laukiame, kol bus sugrėbta daugiau lapų. Netrukus jie bus pradėti rinkti.“
