Pasiteisinimai piktavalių žvejų nuo baudų neišsuka

Žvejo mėgėjo bilietą įsigyti ar prasitęsti meškeriotojai jau įprato. Tačiau nusižengimų dar pasitaiko – žvejai naudoja neleistinus įrankius, per didelį jų kiekį ar taikosi į žuvis, kurių tuo metu gaudyti negalima. Kuo ypatinga žūklė žiemą ir kokios taisyklės dažniausiai pažeidžiamos, pasakoja specialistai ir patys meškeriotojai.

 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Gintarė Micevičiūtė

Dec 20, 2018, 2:00 PM

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad žiemą nesusipratimų kyla dėl smaigų, kurie šiuo metų laiku privalomi žvejojantiems ant ledo.

„Būna, kad žvejai neturi smaigų arba, jeigu turi, juos dažniausiai laiko taip, kad įlūžus jų pasiimti nebeįmanoma, pavyzdžiui, dėžutėje prie meškerių. Smaigai turi būti ant kaklo, kad įlūžus būtų galima juos besti į ledą ir prisitraukti. Ant ledo šiuo metu pavojinga, jis dar nėra labai storas“, – teigė V. Graičiūnas.

Nuo šių metų galioja nauja mėgėjiškos žūklės taisyklė, kuri svarbi žvejojantiems 15-oje į sąrašą įtrauktų Lietuvos vandens telkinių.

„Tai yra Mėgėjų žvejybos taisyklių septintas priedas. Jame kalbama, kad 15-oje vandens telkinių negalima plėšriųjų žuvų žvejoti gyvu masalu, tinka tik dirbtiniai. Galima gaudyti tik stambias, didesnes nei 65 cm lydekas ir sterkus. Iš šių ežerų didžiausias – Lūkstas. Vilniaus rajone – žvejų pamėgti Širvys, Riešė. Šių pakeitimų tikslas – sumažinti karpinių žuvų kiekį. Tam yra veisiamos plėšriosios žuvys, jos turi atlikti savo ekologinį darbą, kad vandens telkinys nuskaidrėtų“, – pasakojo V. Graičiūnas.

Riboja įrankių skaičių ir laimikio kiekį

Žvejams mėgėjams taikomi ir naudojamų įrankių bei sugaunamos žuvies apribojimai. Žvejyboje galima naudoti keturis įrankius. Todėl, pavyzdžiui, dviem meškerėmis žvejojančiam žmogui, leidžiama naudoti du skritulius. Jeigu meškerė viena, skrituliai, vėliavėlės gali būti trys. Bendras kabliukų skaičius negali viršyti 6. Išimtis taikoma gaudantiems stintas – kabliukų gali būti dvigubai daugiau.

„Žvejai per vieną žvejybą gali sugauti tris lydekas, 15-oje minėtų vandens telkinių – tik vieną. Taip pat galima sugauti 5 kilogramus kitokios žuvies, Kuršių mariose – 7 kg. Tik stintų galima gaudyti tiek, kiek nori. Sugavę daugiau žuvų, žvejai privalo jas paleisti“, – teigė V. Graičiūnas.

Jis priminė, kad žvejams galioja ir bendrosios taisyklės – nešiukšlinti ir elgtis kultūringai. Be to, reikėtų nepamiršti, kad būna metas, kada kai kurių žuvų gaudyti visiškai negalima.

„Iki sausio 15 dienos Nemune nuo Gėgės iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto draudžiama žvejoti tamsiu paros metu. Šiose upių atkarpose yra pagrindinės vėgėlių nerštavietės. Iki sausio 15 dienos gaudyti vėgėles draudžiama visuose vandens telkiniuose. Iki sausio 1-osios draudžiama gaudyti upėtakius, lašišas, sykus ir šlakius. Ilgiau, iki balandžio 1-osios negalima žvejoti šamų. Nuo Naujųjų metų taip pat įsigalios draudimas žvejoti gyva žuvele visur, išskyrus Kuršių marias. Ten galima, nes šis draudimas yra susijęs su lydekų apsauga, o Kuršių mariose jų ir taip nedaug pagaunama“, – kalbėjo V. Graičiūnas.

Žuvų migracija masina piktavalius

Žvejus tikrina ir drausmina inspektoriai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Pasak šios įstaigos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Kairio, pareigūnai reaguoja į pranešimus apie galimus pažeidimus bei vykdo operacijas, kurios yra iš anksto suplanuotos pagal žuvų migracijos ir neršto periodus.

„Žmonės kartais susigundo neteisėta žvejyba, tačiau mūsų pareigūnai žino, kada ir kur tokie pažeidimai gali būti, todėl į juos laiku reaguoja. Dabar draudžiama žvejoti vėgėles. Pavasarį būna akcijos „Karšis“, „Lydeka“. Neseniai baigėsi akcija „Lašiša“. Šiemet buvo ypač daug žuvies, migracija didelė, tad ir norinčių atlikti neteisėtus veiksmus atsirado daugiau“, – teigė A. Kairys.

Grubiausi ir šiurkščiausi nusižengimai būna, kai žvejai neršiančias žuvis bando sugauti tinklais, žeberklais ar net šautuvais. Neseniai Klaipėdos krašte buvo sučiuptas meškeriotojas, kuris draudžiamoje vietoje – ichtiologiniame draustinyje sugavo lašišą. Jam teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri įvertinta daugiau nei tūkstančiu eurų.

„Tokiais atvejais žvejai dažnai teisinasi, kad žuvis užkibo netyčia. Tačiau tai – ne pasiteisinimas. Jei taip ir nutiko, žuvį reikėtų iš karto paleisti. Negalima jos laikyti ant kranto“, – sakė A. Kairys.

Surenka ir svetimas šiukšles

Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas teigė, kad žvejai labai skirtingi, sunku visiems susitarti dėl bendro etikos kodekso, tačiau apskritai, jų daromų pažeidimų mažėja, o žvejo bilietą prisimena beveik visi. Pamiršta, pasak jo, nebent dėl nežinojimo – užlipę[GB1] ant išnuomoto ežero ledo nepagalvoja, kad reikalingas atskiras šeimininko leidimas.

Jis teigė, kad žvejai tampa vis tvarkingesni, surenka ir kitų paliktas šiukšles – žino, kad pareigūnai gali nubausti net už svetimą netvarką.

Baudos už neteisėtą žvejybą prasideda nuo 120 eurų. Taip pat gali būti konfiskuoti visi žvejybos įrankiai bei nurodyta kompensuoti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti tūkstančius eurų. Tiesa, žvejo bilieto neturintis meškeriotojas gali atsipirkti tiesiog įspėjimu. Rekomenduojamo Meškeriotojų etikos kodekso tekstą galima rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.