Primename, kad 2017 rugsėjo 7 dieną į Neries upę ties Žirmūnais tekėjo nevalytos buitinės nuotekos, kiek daugiau nei po pusmečio – 2018 balandžio 21 dieną iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos valytų nuotekų išleistuvo pasipylė normas viršijančios nuotekos. Abu kartus nebuvo tiksliai apskaičiuota, nei kiek laiko, nei koks kiekis srutų buvo išleista į Neries upę.
Po šių atvejų aplinkosaugininkai tikino, kad padariniai skaičiuojami, o nustačius visas aplinkybes kaltininkams teks atlyginti padarytus nuostolius. Tačiau tyrimas dėl žalos gamtai atlyginimo klimpsta lyg dumble.
Už nepilnai išvalytų nuotekų ir srutų leidimą į gamtinę aplinką UAB „Vilniaus vandenys“ turėjo sumokėti mokestį padidintu tarifu, tačiau kol nėra apskaičiuota oficiali padaryta žala, nėra pritaikyti ir didesni mokesčių tarifai.
Aplinkosaugininkai: tyrimas tęsiamas
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys teigė, kol tyrimas nėra pasibaigęs, žala nėra apskaičiuota.
„Tyrimą atlieka AAD Kauno valdybos pareigūnai, kurie turi surinkti reikiamus papildomus duomenis ir nustatyti išleistų nuotekų kiekį. Įvertinus visą turimą informaciją, bus sprendžiama, ar buvo padaryta žala ir, ar turi būti mokami mokesčiai padidintu tarifu. Žalai apskaičiuoti nustatyti terminai nėra pažeisti“, – teigė A. Kairys.
Įtarimai – Vilniaus aplinkosaugos pareigūnams
Pasak AAD direktoriaus pavaduotojo A. Kairio, Kauno valdybai tyrimas perduotas siekiant atlikti nešališką tyrimą ir taip užtikrinti kokybišką aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kadangi buvo įtarimų, jog Vilniaus valdybos pareigūnai nesiėmė visų numatytų priemonių, siekiant išsiaiškinti vykusių avarijų mastą ir nustatant kaltininkus.
AAD Kauno valdybos viršininkas Drąsutis Štuopis portalui lrytas.lt teigė, kad tyrimas kol kas stringa dėl duomenų stokos.
„Negalime žinoti žalos dydžio, nes nėra pateikti skaičiai iš AAD Vilniaus valdybos ir „Vilniaus vandenys“. Nėra žinoma, nei kokie teršalai, nei kiek laiko jie tekėjo. Tyrimas gali užtrukti iki 5 metų – per tiek laiko pagal esamą tvarką turi būti pateikti duomenys“, – teigė D. Štuopis. Pasirodo, toks terminas tyrimui yra nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnyje.
Avarijos atveju brangi kiekviena sekundė
Tyrimui vadovaujanti AAD Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Jurgita Sadauskaitė portalui lrytas.lt teigė, kad vasario 22 dieną buvo išsiųsta užklausa į AAD Vilniaus valdybą dėl papildomų dokumentų pateikimo tolesniam tyrimui. „Valdyba kol kas jų dar nepateikė, todėl nėra aiškumo, kada tarša buvo nutraukta. Nuo to priklauso žalos dydis – kiekviena valanda ar sekundė yra brangi. Dėl to kreipsimės ir į „Vilniaus vandenis“, – sakė J. Sadauskaitė.
Pareigūnės teigimu, žala gamtai, užfiksuota Vilniuje 2017 ir 2018 metais, gali būti nemenka.
„Manau, kad tai bus nemaža žala, remiantis tuo, kiek nuotekų išbėga per sekundę. Pavyzdžiui, Kaune vykusių panašių avarijų metu buvo paskaičiuota daugiau nei 130 tūkst. eurų žala“, – teigė J. Sadauskaitė.
Neoficialiais duomenimis, kuriuos portalo lrytas.lt redakcija gavo kartu su skundu, gamtai padaryta žala gali siekti net ir 600 tūkst. eurų. Suma priklauso nuo to, kiek laiko ir koks kiekis srutų tekėjo į aplinką. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ tokius neoficialius duomenis neigia ir tikina, kad tokia žala gamtai susidarytų nebent „velniško masto avarijos metu“.
„2017 m. rugsėjo 7 d. atveju bendrovė nėra gavusi tyrimo išvados, o 2018 m. balandžio 21 d. atvejis nelaikomas pažeidimu, kadangi buvo išlaikytas išvalymo efektyvumas. Manipuliacijos skaičiais, remiantis neoficialiu šaltiniu, kol nėra gautos tyrimo išvados, yra nekorektiškos. Palyginus minumus incidentus su ankstesniais panašaus dydžio incidentais po avarijų, atlyginta žala sudarydavo maždaug nuo 1 tūkts. iki 3 tūkst. eurų. Bet kuriuo atveju kalba eina apie kelis tūkstančius, bet ne šimtus tūkstančių eurų“, – teigiama bendrovės „Vilniaus vandenys“ atsiųstame laiške.
Jei paaiškės, kad nuotekos buvo leidžiamos leistinu būdu, tačiau viršijant normas, bus padidintas mokesčių tarifas bendrovei „Vilniaus vandenys“. Jei paaiškės, kad nuotekos buvo išleistos neleistinu būdu, bus skaičiuojama žala, taikoma sankcija juridiniam asmeniui bei taikomas administracinis nusižengimas atsakingam asmeniui.
„Mums reikia rasti kaltus, atsakingus asmenis ir nustatyti, ar nuotekos buvo leidžiamos leistinu, ar neleistinu būdu. Mums yra pavestas tyrimas ir stengiamės tai padaryti kuo skubiau“, – tikino AAD Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.
Kreipėsi dėl galimos korupcijos
Pilietės skundą dėl 2017 ir 2018 metais vykusių aplinkos teršimo srutomis atvejo ir galimo tuometinių aplinkosaugininkų neveiksnumo ar korupcijos gavo ir Seimo antikorupcijos komisija. Jos pirmininkas Vitalijus Gailius portalui lrytas.lt teigė, kad tyrimas perduotas Seimo kontrolierių įstaigai.
„Komisija gavo kreipimąsi. Tai buvo pilietės pareiškimas, kurį gavome ir iš aplinkosaugininkų. Yra kreipimasis ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą. Kai gausime atsakymus iš jų, priimsime sprendimą. Mano manymu, tyrimas yra dėl institucijų biurokratijos ir aplinkosaugininkų neveiksnumo“, – teigė V. Gailius.
Pripažintą žalą atlygina
Portalui lrytas.lt bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas į pateiktus klausimus raštu atsakė, jog „atvejus, kuomet galimi taršos viršijimai, tiria ir dėl jų sprendimus priima Aplinkos apsaugos departamentas. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ tokių tyrimų eigos nekomentuoja“.
„Atvejais, kai dėl bendrovės kaltės padaroma žala gamtai arba viršijama taršos norma, bendrovė prisiima atsakomybę ir žalą atlygina“, – teigiama bendrovės „Vilniaus vandenys“ atsakyme.
