Vaizdai, kurie privers susimąstyti apie kasdien naudojamus daiktus

Plastikas – šis žodis turbūt kai kuriems jau tapo tarsi keiksmažodis. Jis vartojamas vis dažniau, bet tam yra svarbi priežastis. Plastiko tarša žemėje pradeda siekti ekstremalų lygį, kuomet jo dalelių randama jūrų ir vandenynų gyvūnų, žuvų organizmuose.

  Plastiko tarša žemėje pradeda siekti ekstremalų lygį, kuomet jo dalelių randama jūrų ir vandenynų gyvūnų, žuvų organizmuose. Užsimerkti ir ignoruoti labai paprasta, bet problemos tai nepadeda spręsti.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
  Plastiko tarša žemėje pradeda siekti ekstremalų lygį, kuomet jo dalelių randama jūrų ir vandenynų gyvūnų, žuvų organizmuose. Užsimerkti ir ignoruoti labai paprasta, bet problemos tai nepadeda spręsti.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Karoliui darosi baisu, kiek puodelių jis palieka sąvartyne ir ne tik... Vaikinas ketina pasirinkti daugkartinį termo-puodelį, kuris ne tik atrodo stilingiau, bet ir ilgiau išlaiko gėrimą karštą arba šaltą.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Karoliui darosi baisu, kiek puodelių jis palieka sąvartyne ir ne tik... Vaikinas ketina pasirinkti daugkartinį termo-puodelį, kuris ne tik atrodo stilingiau, bet ir ilgiau išlaiko gėrimą karštą arba šaltą.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Ingrida jaučiasi sutrikusi dėl kokteilių pateikimo. Jai kyla klausimas, kodėl tiek daug šiaudelių ir skėtelių turi būti viename kokteilyje... Nuo šiol mergina ketina prašyti nedėti į jos gėrimus šiaudelių. Ingrida nusipirks daugkartinį metalinį šiaudelį ir jį nešiosis kuprinėje.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Ingrida jaučiasi sutrikusi dėl kokteilių pateikimo. Jai kyla klausimas, kodėl tiek daug šiaudelių ir skėtelių turi būti viename kokteilyje... Nuo šiol mergina ketina prašyti nedėti į jos gėrimus šiaudelių. Ingrida nusipirks daugkartinį metalinį šiaudelį ir jį nešiosis kuprinėje.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Zita nesuvokia, kodėl jai tenka valgyti nuorūkas. Greičiausiai todėl, kad moteris jas numesdavo kur papuola. Nuo šiol ji išmetinės nuorūkas į šiukšliadėžę.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Zita nesuvokia, kodėl jai tenka valgyti nuorūkas. Greičiausiai todėl, kad moteris jas numesdavo kur papuola. Nuo šiol ji išmetinės nuorūkas į šiukšliadėžę.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Richardui mirga akyse nuo reklaminių lankstinukų ir bukletų. Jis sunerimęs, kiek medžių ir energijos išteklių tam išnaudojama. Vyras planuoja užsiklijuoti ant savo pašto dėžutės lipduką „Reklamos nemesti!“. Tai bus pirmas žingsnis šios makulatūros mažinimo link.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Richardui mirga akyse nuo reklaminių lankstinukų ir bukletų. Jis sunerimęs, kiek medžių ir energijos išteklių tam išnaudojama. Vyras planuoja užsiklijuoti ant savo pašto dėžutės lipduką „Reklamos nemesti!“. Tai bus pirmas žingsnis šios makulatūros mažinimo link.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Natalja jaučiasi pavargusi nuo maišelių. Juos pastebi visur: mieste, ant šaligatvio, ant medžio, parduotuvėje, siuntinyje, upėje... Mergina nesupranta, kodėl viena turi rūpintis šiais maišais.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
 Natalja jaučiasi pavargusi nuo maišelių. Juos pastebi visur: mieste, ant šaligatvio, ant medžio, parduotuvėje, siuntinyje, upėje... Mergina nesupranta, kodėl viena turi rūpintis šiais maišais.<br> Organizatorių/R. Klimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Rimvydas Klimas

Aug 30, 2019, 7:28 PM

Užsimerkti ir ignoruoti labai paprasta, bet problemos tai nepadeda spręsti. Juk kai iš jūsų vogs piniginę, neužsimerksite ir neįsivaizduosite, jog nieko nevyksta ir jums nesvarbu! Skaudu matyti, kokie žmonės neapšviesti ir kaip neatsakingai elgiasi. Tačiau tokių, kuriems rūpi, daugėja.

Esu vienas jų ir kai pavyko susipažinti su bendraminčiu Richardu, kartu sukūrėme šį nedidelį foto projektą. Kadangi man fotografija yra hobis, stengiuosi jį pasitelkti platesniems tikslams – supažindinti visuomenę su socialinių bei aplinkosauginių problemų egzistavimu. Taigi kviečiu peržiūrėti fotografijas bei susipažinti su nuotraukų herojais aprašuose!

Karoliui darosi baisu, kiek puodelių jis palieka sąvartyne ir ne tik... Vaikinas ketina pasirinkti daugkartinį termo-puodelį, kuris ne tik atrodo stilingiau, bet ir ilgiau išlaiko gėrimą karštą arba šaltą.

Apie 30 metų – per tiek laiko suyra vienkartinis kavos puodelis.

Vienkartinis puodelis sudarytas iš popieriaus ir polietileno sluoksnio, padengto iš vidaus. Būtent šis sluoksnis ir yra kliūtis perdirbti puodelį. Jeigu į eilę surikiuotumėte per dieną išnaudojamus plastikinius puodelius, jie apjuostų visą žemes rutulį.

Ingrida jaučiasi sutrikusi dėl kokteilių pateikimo. Jai kyla klausimas, kodėl tiek daug šiaudelių ir skėtelių turi būti viename kokteilyje... Nuo šiol mergina ketina prašyti nedėti į jos gėrimus šiaudelių. Ingrida nusipirks daugkartinį metalinį šiaudelį ir jį nešiosis kuprinėje.

200 metų – tiek laiko prireikia suirti vienam plastikiniam šiaudeliui, kurį naudojame vos apie 20 minučių... Šio tipo šiukšlės lengvai patenka į žuvų, vėžlių ar paukščių virškinamąjį traktą. Skaičiuojama, kad kasmet per 100 mln. jūrų ir vandenynų gyvūnų miršta būtent dėl plastiko taršos.

Zita nesuvokia, kodėl jai tenka valgyti nuorūkas. Greičiausiai todėl, kad moteris jas numesdavo kur papuola. Nuo šiol ji išmetinės nuorūkas į šiukšliadėžę.

Dauguma galvoja, jog pagrindiniai plastiko teršalai vandenyne yra šiaudeliai, butelių dangteliai, ausų krapštukai ir kiti plastiko produktai.

Vis dėlto, vienas pagrindinių vandenyno teršalų yra cigarečių nuorūkos! 10–20 metų – tiek laiko praeina, kol sunyksta numesta nuorūka. Tyrimų duomenimis, lietuviai per metus surūko apie 4 mlrd. cigarečių, tik maža nuorūkų dalis nugula sąvartynuose, likusios – kur papuola. 200 nuodingų cheminių junginių – vienoje nuorūkoje.

Šios medžiagos yrant filtrui patenka į aplinką, taip lėtai nuodydamos aplink gyvenančius gyvūnus.

Richardui mirga akyse nuo reklaminių lankstinukų ir bukletų. Jis sunerimęs, kiek medžių ir energijos išteklių tam išnaudojama. Vyras planuoja užsiklijuoti ant savo pašto dėžutės lipduką „Reklamos nemesti!“. Tai bus pirmas žingsnis šios makulatūros mažinimo link.

Norint atspausdinti vieną „New York Times“ tiražą, reikia nukirsti 63 000 medžių. Perdirbant vieną toną kartono išsaugomi 2800 litrų vandens.

 Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad kiekvienoje laiptinėje gyventojai per savaitę išmeta 3–5 kg reklamos bukletų ir spaudos, o per metus iš visų sostinės rajonų išvežama apie 80 tūkst. kilogramų šių popieriaus atliekų.

Natalja jaučiasi pavargusi nuo maišelių. Juos pastebi visur: mieste, ant šaligatvio, ant medžio, parduotuvėje, siuntinyje, upėje... Mergina nesupranta, kodėl viena turi rūpintis šiais maišais.

Apie 20 metų – tiek užtrunka plastikinio maišelio irimas gamtoje. Plastikiniai maišeliai ir kitos plastiko atliekos, patekusios į vandenynus, kiekvienais metais pražudo apie 1 mln. įvairių jūros būtybių.

 Gaminant maišelius iš perdirbtų atliekų, dviem trečdaliais sumažinamas energijos suvartojimas, 90 proc. mažiau sunaudojama vandens, pustrečio karto mažiau išleidžiama anglies dioksido.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.