Aktyvus visuomenininkas Domas Burkauskas pasidalijo žinute apie tai, ką aptiko ties Grigiškėmis esančia „Grigeo“ popieriaus gamykla.
„Mįslė, kurios atsakymo kol kas nežinome. Bent jau kol kas. Neris prie Grigiškių. Atrask esminį skirtumą 2015-2017 m.“, – rašė D. Burkauskas prie pateiktų palydovinių vaizdų virš „Grigeo“ gamyklos.
Palydovinėse nuotraukose – sutapimas?
Geoportal.lt nuotraukose, darytose 2015-2017 metais, matyti, kaip ties „Grigeo“ gamykla Grigiškėse esančiais rezervuarais galimai pasikeičia Neries upės vandens spalva. Tuo tarpu 2018-2019 metų etape ryškesnio pokyčio nematyti.
Tiesa, tai gali būti ir sutapimas, atsiradęs skaitmeniniu būdu jungiant palydovo pateiktas nuotraukas. Panašių vaizdo jungimo vietų yra ir kitose Neries upės vietose.
Bet ar šis atvejis – tik sutapimas? Tai paaiškės pirmadienį.
„Vilniaus vandenų“ atstovas Mindaugas Linkaitis penktadienį pranešė, kad pirmadienį Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas bei aplinkosaugininkai lankysis bendrovėje „Grigeo“ Grigiškėse, kur bus bandoma išsiaiškinti, kaip veikia „Grigeo“ bendrovės nuotekų valymo sistema.
„Grigeo“ vadovybė pažadėjo ją parodyti ir atsakyti į rūpimus klausimus“, – pranešime teigė „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Kanalų vanduo?
Ketvirtadienį vakare „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis portalui delfi.lt sakė, kad Grigiškių gamykloje tokio nuotekų vamzdžio, apie kokį kalbama Klaipėdos atveju, nėra.
„Kitoje autostrados pusėje yra užtvanka. Atiteka kanalų pas mus vanduo, jį mes imame gamybos reikmėms. Įvyksta persipylimas ir ten per tuos vamzdžius nubėga. Tai yra Vokės vanduo“, – apie užfiksuotą vamzdį delfi.lt sakė jis.
G. Pangonio teigimu, kad šis vanduo gamyboje nenaudojamas.
Ragina boikotuoti „Grigeo“ produkciją
Ketvirtadienio popietę piketuotojai prie Grigiškėse esančio pabriko susirinko pasklebti boikotą „Grigeo“ gaminamai produkcijai.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sakė, kad pagrindinis jų tikslas – šis protestas ir kvietimas boikotuoti jų produkciją.
K. Kupšio teigimu, nesvarbu, kuri iš „Grigeo“ valdomų įmonių padarė aplinkosauginį nusikaltimą, tokiose didelėse bendrovėse valdymo politika yra užduodama iš viršaus. Tad nepasant to, kad aplinką teršė kartono gamykla, įmonės gaminamo tualetinio popieriaus ir kitų higieninių prekių boikotavimas, anot piketuotojų, yra tinkama priemonė.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė tikino, kad visuomenė privalo reaguoti, kad tokie dideli aplinkosauginiai nusikaltimai nepasikartotų ateityje ne tik šioje įmonėje, bet ir kitose.
„Tikimės, kad akis pagaliau atvers kontroliuojančios valstybės institucijos, kurios, ne paslaptis, prie šios situacijos reikšmingai prisidėjo. Yra trys jėgos, kurios gali daryti pokyčius – verslas, būdamas atsakingas, valstybės institucijos, būdamos taip pat atsakingos, toliaregiškos, ir vartotojai bei visuomenė.
Dabar turime pavyzdį, kai verslas yra akivaizdžiai neatsakingas, turime situaciją, kai valstybės institucijos miega ir ignoruoja. Belieka tik vartotojai ir visuomenė, kurie ir turi inicijuoti pokyčius“, – aiškino L. Paškevičiūtė. Jos teigimu, vienintelė išeitis įmonei „Grigeo“ – nuoširdžiai išsivalyti savo procesų taršą ir rasti jėgų tiems pokyčiams. „Kalbant apie procesus valstybėje – tai jau daug sudėtingesni dalykai“, – pridūrė L. Paškevičiūtė.
Švarina reputaciją
Primename, kad Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga skelbė įtarianti, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad dukterinei įmonei „Grigeo Klaipėda“ „kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai“. Dėl incidento jis viešai atsiprašė šalies žmonių ir pranešė, kad „Grigeo“ sukūrė fondą Kuršių marioms tvarkyti.
