Didžioji dalis Girstupio ir jo intako Gričiupio upelių uždengti blokais, o nedidelės atkarpos išnyra į paviršių ties Gričiupio parku bei A.Mickevičiaus slėniu.
Po žeme gali būti daugybė neteisėtai įrengtų nuotekų vamzdžių, iš kurių teršalai pasiekia vandens telkinius. Tuo neabejoja vietos gyventojai, kurie daugybę metų junta sklindantį tvaiką net šaltuoju metų laiku.
„Savavališkai po žeme nutiesti vamzdžiai ir jais į upelius tekantys teršalai prieš kelis dešimtmečius kažkam atrodė normalus reiškinys, tačiau šiandien tokiam elgesiui negali būti jokios tolerancijos. Su tokiu atgyvenusiu požiūriu ir piktybišku elgesiu miestas nesitaikstys. Kad ir kiek laiko, pastangų tai pareikalaus, privalome juos nustatyti“, – perspėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, tik likvidavus upelio taršą, galės prasidėti Gričiupio parko rekonstrukcija, kuriai jau parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas.
Gavę laiškus iškart sukruto
Didžioji upelių dalis yra po žeme, todėl nustatyti teršėjus nėra paprasta, o nukelti upelius dengiančius blokus – beveik neįvykdoma užduotis.
Teršėjų ieškoma kitokiais būdais. Vien šiais metais Kauno savivaldybė išsiuntė apie 4000 laiškų gyventojams prašant paaiškinti, kaip jie tvarko nuotekas. Įmonės „Kauno vandenys“ darbuotojai nuolat atlieka reidus.
Rezultatas jau matyti – gavę laiškus prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos prisijungė keli šimtai kauniečių.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras pranešė, kad bus tikrinami visi namų ūkiai, kurie neturi sutarčių dėl nuotekų tvarkymo ir negali pateikti įrodymų, kad nuotekos tvarkomos kitokiais būdais.
Pasitelkė išmanųjį prietaisą
Ieškant vandens teršėjų Kauno savivaldybei pagelbėti sutiko Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, kurie pasitelkė georadarą. Juo galima žvalgyti aplinką net 20 metro gylyje.
Ekspertai atliko pirmuosius tyrimus privačiuose sklypuose ir garažų masyvuose ties Taikos prospektu.
Pasak P.Kero, jie užfiksavo 3–4 galimas pažeidimo vietas, kuriose galėtų būti nelegalūs nuotekų vamzdynai. Šiais duomenimis bus papildyta jau turima informacija apie galimus upelių teršėjus.
„Paieškas tęsime, kol teršėjai bus rasti, sustabdyti ir nubausti“, – pareiškė P.Keras.
Įtariamų teršėjų sąraše yra daugiau kaip pusšimtis galimų Girstučio ir Gričiupio upelių taršos židinių, kuriuos ir toliau planuojama tikrinti.
Šių objektų savininkų laukia savivaldybės ir „Kauno vandenų“ organizuojami reidai bei individualių nuotekų sistemų patikros, geologijos ekspertų neplaniniai tyrimai.
Perspėjo apie pasekmes
Po georadaru atliktų tyrimų informacija apie nustatytus pažeidimus bus perduota Aplinkos apsaugos specialistams. Pažeidėjams bus skirtos baudos už gamtai ir bendruomenei padarytą žalą, kilusią dėl neteisėtų nuotekų patekimo į miesto upelius.
„Priklausomai nuo taršos masto, jiems numatomos piniginės baudos iki 1500 eurų, o tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – perspėjo P.Keras.
Pasak jo, šie asmenys per numatytą terminą privalės patys pašalinti nelegaliai nutiestus vamzdynus.
Neatlikus šių veiksmų „Kauno vandenų“ specialistai atkas georadaru nustatytas vietas ir užaklins neteisėtus nuotekų vamzdžius.
Vertingų žinių gausa nenudžiugino
Giedrius Giparas
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius
„Georadarą tokiam tikslui naudojome pirmą kartą, todėl ir tarnybos specialistams buvo labai svarbu jį išbandyti.
Ar georadaro naudojimas pasiteisino? Iš dalies. Prietaisas jautrus metalui, tačiau jo yra ir upelį dengiančiuose gelžbetonio blokuose, todėl gali būti gaunamas ne visai tikslus vaizdas.
Vis dėlto tyrimų metu nustatytos kelios vietos, kuriose gali būti neteisėtai nutiesti nuotekų vamzdžiai. Tuo būtų galima įsitikinti tik išardžius dangą.
Nepaisant šių detalių, georadaras požemių žvalgybai Kaune gali būti naudojamas ir ateityje.“
