Per Žolinę protestuotojai prie „Grigeo Klaipėda“ uostamiesčio centre juostomis aptvėrė veją, rinko parašus peticijai, kad būtų nustatyti konkretūs terminai, kada bendrovė įdiegs oro taršą ir smarvę naikinančius įrenginius.
Nuo dvoko kenčiantys gyventojai reikalavo pažaboti sovietmečio technologijomis dirbančią, nevalytas nuotekas į marias slapta leidusią įmonę – neišduoti patikslinto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Tokiai nuomonei pritaria ir Klaipėdos savivaldybė.
Negavusi TIPK leidimo „Grigeo Klaipėda“ būtų priversta stabdyti kartono pakuočių gamybą. Įsiplieskus skandalui dėl nuotekų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios įmonės veiklos, darbuotojus ir kai kuriuos vadovus prislėgė įtarimai dėl galimai nusikalstamų veiksmų.
Vamzdynas, kuriuo nuotekos sruvo į pirminę įmonės vandens valyklą, su kita įranga areštuotas. „Grigeo Klaipėda“ gali naudotis tik miesto nuotekų tinklais ir valykla Dumpiuose (Klaipėdos r.).
Mastas – pribloškiantis
Mastas, kai aplenkiant miesto įrenginius į marias nelegaliai buvo leidžiamos kone visos nevalytos „Grigeo Klaipėda“ vandens nuotekos, pribloškė net visko mačiusius teisėsaugininkus.
„Net negalėjome įsivaizduoti, kad visa tai galėjo vykti, įmonė tik imituodavo nuotekų valymo procesą“, – stebėjosi Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
„Grigeo Klaipėda“ gamtai padarytą žalą teisėsauga preliminariai vertina 1,3–3 mln. eurų.
Įmonei gresia 5 mln. eurų, o gal ir didesnė bauda, kai bus nustatytas visų į marias išleistų nevalytų nuotekų kiekis.
Savivaldybės įmonė „Klaipėdos vanduo“, kuriai priklauso valykla Dumpiuose, gegužę dvi savaites nepriėmė kenksmingų medžiagų normas viršijančių „Grigeo Klaipėda“ nuotekų.
„Žmonės lengviau atsikvėpė, o dabar vėl priversti gyventi užsidarę langus, kad dvokas nesklistų kambariuose“, – šeštadienį kalbėjo su smarve mieste kovojanti visuomenininkė Ligita Girskienė.
Kreipėsi į politikus
Protestuotojai pasirašė peticiją, kurioje aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos prašoma užtikrinti tvarką, imtis įstatymų numatytų privalomų sankcijų dėl tolesnės miesto aplinką ir vandenis teršiančios bendrovės veiklos tvarkant gamybos atliekas.
Peticija pasieks ir premjerą Saulių Skvernelį – jo prašoma imtis griežtesnio poveikio priemonių dėl pavaldžių ministerijų vadovų neveikimo, galimos nusikalstamos veiklos ar net korupcijos.
„Gelbėkite Klaipėdą nuo ciniško, socialiai neatsakingo verslo.
Padėkite mums išsaugoti savo vaikų ir ateities kartų sveikatą“, – rašoma kreipimesi į S.Skvernelį ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus.
Ne vienus metus užsmardintu oru kvėpuojantys klaipėdiečiai tikisi pagalbos ir iš prezidento Gitano Nausėdos, gimusio ir augusio Klaipėdoje, kai čia dar veikė lygiai taip pat miestą ir marias nuodijęs „Grigeo Klaipėda“ pirmtakas – Kartono ir celiuliozės fabrikas.
Prisiminė Sąjūdžio laikus
Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai prisiminė Sąjūdžio laikus, kai beveik toje pat vietoje įvyko pirmasis mieste ekologinis mitingas. Dalyviai reikalavo to paties – stabdyti celiuliozės ir kartono gamybą, liautis teršti Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
„Kas galėjo pamanyti, kad po trijų dešimtmečių jau laisvoje Lietuvoje žmonės su vėliavomis ir plakatais vėl būriuosis prie to paties, tik kitaip pavadinto ekologinio monstro reikalaudami teisės kvėpuoti grynu oru“, – kalbėjo asociacijos „Žalia banga“ vadovė Dalia Žiūkienė.
Žaliųjų teigimu, „Grigeo Klaipėda“ beviltiškai įstrigo sovietmetyje – nuotekas leisdavo per visą miestą nutiestu senu 14 kilometrų ilgio požeminiu vamzdžiu, rankomis atsukinėjo sklendes.
Vietiniai aplinkosaugininkai į jų veiklą žiūrėjo pro pirštus.
D.Žiūkienei atrodo, kad pagal galiojančius teisės aktus, aplinkosaugos reglamentus tokios įmonės Lietuvoje negali veikti: „Bet „Grigeo Klaipėda“ veikia. Jei valdžia nieko nedaro, klauso lobistų, šauksimės Briuselio, kad būtų sustabdytas šis ekologinio genocido aktas.“
Vadovai nepasirodė
Protesto akcijos rengėjai ir dalyviai tikėjosi, jog mitinge pasirodys įmonės „Grigeo Klaipėda “ generalinis direktorius Tomas Eikinas, bet jis raštu atsakė, kad neatvyks.
O bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, kuriam pareikšti įtarimai dėl Kuršių marių taršos, nesiteikė atsakyti, ar susitiks su žmonėmis, nepatenkintais jo valdomos antrinės įmonės veikla.
„Norėjome išgirsti milijonieriaus G.Pangonio balsą, tikėjome, kad jam užteks ryžto ir drąsos pažvelgti mums į akis, pasakyti, kada mieste išnyks pūvančių atliekų dvokas“, – kalbėjo oratoriai.
Mitingo išvakarėse T.Eikinas žmonėms buvo atvėręs „Grigeo Klaipėda“ vartus – papasakojo apie planuojamus smarvės slopinimo būdus, planus.
Susitikimo dalyviai įmonės pastangas užmegzti tokius ryšius vertina kaip pilstymą iš tuščio į kiaurą – negrabią viešųjų ryšių akciją.
L.Girskienė ten nieko nauja neišgirdo: „Parodė senas skaidres, žadėjo tvarkytis.
Pernai sakė tą patį, anksčiau – irgi tos pačios kalbos ir vizijos. Norime konkrečių įmonės veiksmų, o ne pažadų.“
Miesto meras neužuodė?
Ant vejos protestuotojai pastatė stendus su „Grigeo Klaipėda“ vadovų atvaizdais. Gėdos lentoje atsidūrė ir mitinge nepasirodęs meras Vytautas Grubliauskas.
Akcijos dalyviai kaltino ne tik aplinkosaugą, bet ir V.Grubliauską, kad jis taip ilgai neužuodė iš „Grigeo Klaipėda“ į marias plūstančių teršalų dvoko: „Paliko mus vienus kovoti su smarve.“
G.Pangonio anksčiau paviešintą užmojį, kad „Grigeo Klaipėda“ skirs pusės milijono eurų investiciją oro taršą tiriantiems Klaipėdos universiteto mokslininkams, protestuotojai vertino skeptiškai.
„Tai tik akių dūmimas, noras greičiau užglaistyti konfliktą, išvengti atsakomybės ir padarytai žalai tolygių civilinių ieškinių“, – sakė Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas.
Mitinge nuskambėjo ir griežtesni žodžiai – šūksniai apie ekologinius žudikus, kuriems rūpi tik savas pelnas, reikalauta iškraustyti įmonę iš miesto, jeigu ji nesugeba užtikrinti vandens nuotekų, smarvės kontrolės ir tinkamai visko tvarkyti.
Dalyviai vienu balsu tvirtino esą pasiryžę eiti iki galo, kad galėtų kvėpuoti grynu oru.
Juos garso signalais sveikino pravažiuojančių automobilių vairuotojai.
Nori tvarkytis patys
„Klaipėdos vandens“ vadovas Benitas Jonikas patikino, kad areštuotais „Grigeo Klaipėda“ pirminio valymo įrenginiais nesinaudoja: „Visos nuotekos dabar patenka į miesto tinklus, o paskui į valyklą Dumpiuose.
Akylai stebime, kad kenksmingų medžiagų koncentracija atitiktų normas.“
Gyventojai gali būti ramūs, kol vandentiekininkai įmonę „Grigeo Klaipėda“ laiko už pavadžio – bet kada gali nutraukti laikinąją nuotekų priėmimo sutartį, jeigu klientai nevykdys savo įsipareigojimų.
Tačiau „Grigeo Klaipėda“ siekia pati rūpintis savo nuotekomis – savininkai žada modernizuoti gamybos ir pirminio atliekų valymo technologijas, nutiesti naują kolektorių į Dumpius.
Norėdama įgyvendinti tokį projektą „Grigeo Klaipėda“ turės gauti patikslintą TIPK leidimą.
Bet smarvės iškankinti klaipėdiečiai, jau praradę bet kokią viltį, kad į kampą įvaryta įmonė rimtai nusiteikusi investuoti į naujas technologijas, siūlo nenuolaidžiauti jos savininkams.
„Baisu, kad niekas nepasikeitė. Apgailėtina, kad turime rinktis, kovoti už tai, ką privalo daryti mūsų pinigais išlaikomos valstybės įstaigos“, – sielojosi mitingo dalyvė Irena Dargužienė.
Išeitis – išsikelti kitur
„Grigeo Klaipėda“ paraišką dėl patikslinto TIPK leidimo Aplinkos apsaugos agentūra jau antrą kartą atmetė dėl trūkumų.
Klaipėdos savivaldybė sveikino tokį agentūros žingsnį ir savo ruožtu kartono pakuočių gamintojams pasiūlė naudotis centralizuota miesto vandens valymo įrenginių sistema.
Buvęs Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prisiminė ankstesnius pokalbius su „Grigeo Klaipėda“ savininkais: „Jie patys pripažino, kad vieta miesto centre, šalia gyvenamųjų namų, nėra tinkama kartono gamybai, svarstė galimybes iškelti įmonę kitur.“
Klaipėdiečių kovos su smarve lyderė L.Girskienė teigė, kad žmonės nesiekia „Grigeo“ grupės įmonės iškraustyti: „Norime tik vieno – kad jie greičiau susitvarkytų, nenuodytų aplinkos.“
