„Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų pareigūnai iš pažeidėjų paima daugybę įvairių neteisėtų įrankių: tinklų, bučių, povandeninių šautuvų, kilpų, spąstų, žeberklų ir kt. Nuolatos pabrėžiu – aplinkosaugos srityje ypač svarbu principingumas ir skaidrumas. Tad, kadangi visuomenei kyla klausimų, nusprendėme ir parodyti, ką su padarome su šiais įrankiais, ir paaiškinti, kam atitenka priemonės, kurias dar galima realizuoti“, – sakė departamento direktorė Olga Vėbrienė.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad konfiskuotų neteisėtų pažeidimo padarymo įrankių pažeidėjai neatgauna.
Konfiskuotą turtą, kurį dar galima realizuoti (tarkim, geras valtis), perima, įvertina ir realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą.
Tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, perduodami atliekų tvarkytojams. Tai daiktai, kurių naudojimas ir apyvarta uždrausta (pvz., tinklai, kilpos, spąstai). Taip pat tai būna nekokybiški, menkaverčiai ar sugadinti daiktai.
„Perduodami tokius daiktus atliekų tvarkytojams, stengiamės ir patys juos apdoroti: kad net ir labai norint žeberklo nebebūtų galima panaudoti kaip žeberklo, tinklas nebebūtų tinkamas jokiai žvejybai“, – patikino Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Sigitas Mikėnas.
Taigi kiekvienas paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis užregistruojamas departamento vidiniame žurnale, saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams, ir perduodamas VMI arba atliekų tvarkytojams.
„Šiemet per akciją „Lašiša 2020“ pareigūnai reidų surengė maždaug trečdaliu daugiau nei pernai. Labai vertinu aplinkosaugininkų nuveiktus darbus – kai tik galiu, pati dalyvauju naktiniuose reiduose, todėl žinau, kaip tai sudėtinga. Ir, noriu pridurti, esu dėkinga visiems žmonėms, padedantiems saugoti aplinką ir užkardyti pažeidimus. Su jumis mes galime nuveikti dar daugiau“, – sakė O. Vėbri
