„Džiugu, kad Aplinkos ministerijos vadovybė ėmėsi aktyviai spręsti įsisenėjusias aplinkosaugos problemas, ir per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos. Taip pat pasistūmėta į priekį su Punios šilo klausimais. Taigi pirmas mėnuo tikrai darbingas ir svarbiausia – su rezultatais“, – po prezidento susitikimo su aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu sakė jis.
J. Neverovičius taip pat teigė, kad diskutuota ir apie būtinybę skirti didesnį prioritetą saugomų teritorijų apsaugai.
„Per susitikimą kalbėta ir apie tai, kad apskritai saugomų teritorijų apsaugos sričiai turėtų būti skirta daugiau dėmesio ir prioriteto, tai nuskambėjo per „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, buveinių inventorizaciją. Ministras deklaravo, kad bus skirtas dėmesys ir bus judama konkrečių sprendimų link“, – kalbėjo jis.
Susitikime aptartas ir miškų apsaugos klausimas, teigė prezidento patarėjas.
„Kalbėta apie miškų apsaugą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo. Prezidentas svarstytų patronuoti tokį procesą“, – sakė jis.
J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad prezidentas džiaugiasi naujosios Vyriausybės išsikeltais ambicingais klimato kaitos stabdymo tikslais.
„Taip pat kalbėjome apie tai, kad Lietuva turėtų aktyviai prasidėti prie klimato kaitos klausimų sprendimo COP26 formatu, t. y. Jungtinių Tautų formatu. Prezidentas galėtų pasidžiaugti, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė numatė ambicingus klimato kaitos tikslus, ypač numatant mažinti (aplinkai kenksmingų dujų – ELTA) išmetimus 70 proc., palyginti su 1990 metais turėtomis emisijomis“, – tikino jis.
S. Gentvilas: vėluojama įgyvendinti bent 4 ES direktyvas
Anot S. Gentvilo, susitikime su prezidentu buvo apžvelgti įsipareigojimai, kuriuos aplinkos apsaugos ministras išsikėlė padaryti per pirmąjį mėnesį pretenduodamas į šį postą.
„Kaip kandidatas į ministrus turėjau nemažą sąrašą įsipareigojimų, kas bus padaryta per pirmąjį buvimo ministru mėnesį. Natūralu, prezidentas norėjo peržvelgti tuos darbus ir lūkesčius, kuriuos tuomet kaip kandidatas beformuojant Vyriausybę buvau iškėlęs“, – teigė ministras.
S. Gentvilas teigė šalies vadovui suteikęs daugiau informacijos apie Lietuvoje vėluojantį kai kurių ES direktyvų įgyvendinimą.
„Šiek tiek daugiau informacijos suteikiau prezidentui apie ES direktyvų vėlavimą, jų įgyvendinimą ir konkrečius grafikus, kada mes, kaip Aplinkos ministerija, sugebėsime užbaigti pažeidimo procedūrą tiek dėl nuotekų direktyvos, tiek dėl buveinių apsaugos, tiek dėl žiedinės ekonomikos ir kitų direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Jų turime bent ketvertą, su kuriomis vėluojame“, – sakė S. Gentvilas.
„Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą“, – pridūrė jis.
Ministras pažymėjo, kad aptarta ir saugomų teritorijų problematika, ypač susijusi su Žuvinto rezervatu ir Punios šilu.
„Su prezidentu taip pat gana išsamiai aptartos saugomų teritorijų problemos ir iššūkiai. Minėtos dvi, tiek dėl Punios šilo, tiek dėl Žuvinto. Yra padaryti konkretūs veiksmai dėl Žuvinto, jie yra ir užbaigti prieš Naujuosius metus. Dėl Punios šilo jau yra paskelbtas konkursas dėl tvarkymo plano korekcijos, ir atrinkus konsultantus saugomų teritorijų tarnyba numato, kad iki vasaros bus užbaigtas rezervato plėtros planavimas“, – tikino jis.
S. Gentvilas taip pat pabrėžė, kad aptarti ir ES priekaištai dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos, neatitinkančios bioįvairovrei svarbiausių teritorijų apsaugos standartų.
„Praėjusią savaitę į Europos Komisiją išsiuntėme labai aiškų grafiką, kaip iki 2021 metų pabaigos mes ištaisysime ES priekaištus, kurie yra pagrįstai reiškiami Lietuvai dėl bioįvairovei svarbiausių teritorijų apsaugos.
Dėl tų priekaištų ir namų darbų neatlikimo „Lietuvos geležinkeliams“ galimai stabdoma 100 mln. parama žaliosioms investicijoms. Tai yra mūsų, Aplinkos ministerijos ir viso sektoriaus, atsakomybė tuos pažeidimus ištaisyti“, – tikino jis, pridurdamas, kad susitikimas su Europos Komisija šiuo klausimu planuojamas vasario 5 dieną.
Proveržio nemato
Vis tik Prezidentūra sako kol kas nematanti proveržio Aplinkos apsaugos departamento veikloje, tačiau tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.
„Nematome kažkokio didelio šitos srities proveržio, kas, akivaizdu, kad turėtų vykti“, – penktadienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkai ir infrastruktūrai Jaroslavas Neverovičius.
Jis teigė, kad prezidento pozicija svarstant šių metų biudžetą buvo skirti daugiau lėšų aplinkosaugai, todėl Prezidentūra tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.
„Prezidentas visą laiką tam skiria daug dėmesio – ne tik kalbant apie tai su tuo metu dar kandidatu į ministrus, bet ir svarstant nacionalinį šių metų biudžetą, kur prezidento pozicija buvo, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau finansavimo“, – teigė prezidento patarėjas.
„Tas ir buvo padaryta. Dabar svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai, racionaliai panaudoti tam, kad būtų iš esmės reformuota ir gerinama šitos institucijos veikla“, – pridūrė jis.
Prezidentūra pernai sausį po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo ir praėjus keliems mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ teigė, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia ir dažnai saugo pačius pažeidėjus, o ne gamtą.
J. Neverovičius penktadienį dar kartą pabrėžė, kad departamentui keliami reikalavimai išlieka tokie patys kaip ir pernai – laikytis aukščiausių skaidrumo ir profesionalumo standartų.
