Pasak agentūros, sumažėjo kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore.
Tyrimai rodo, kad viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino.
Nurodoma, kad 2020 metais vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija tiek Vilniuje, tiek Kaune neviršijo ribinės vertės. Kitas šiam teršalui taikomas švaraus oro kokybės standartas – KD10 paros ribinė vertė – dažniausiai buvo pažeidžiamas šaltuoju metų laiku: sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėnesiais Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui šiuo laikotarpiu turėjo šiluminės energijos gamyba ir individualių namų šildymas kietuoju kuru.
Šiltuoju metų laiku, balandžio–rugsėjo mėnesiais, teršalų koncentracijų padidėjimą daugiausia lėmė transporto išmetami teršalai bei pakeltoji tarša – keliamos dulkės nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kai kuriais atvejais ir žolės deginimas priemiesčiuose. Kaip ir kasmet, pasitaikė dienų ar ilgesnių periodų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašos iš kitų valstybių.
„Analizuojant ilgesnio periodo matavimų duomenis, Kaune pastebima kietųjų dalelių KD10 vidutinės koncentracijos mažėjimo tendencija. Sostinės Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. stotyse stebima nedidelė KD10 koncentracijos mažėjimo, o Senamiesčio stotyje – didėjimo tendencija. Smulkesnės frakcijos ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija Kaune rodo mažėjimo, o Vilniuje – didėjimo aplinkos ore tendenciją“, – teigia agentūra.
