Specialioje ataskaitoje derybininkams, dalyvausiantiems lapkritį Glazgo mieste turinčioje įvykti itin svarbioje klimato konferencijoje COP26, TEA prognozuoja „staigų iškastinio kuro paklausos sumažėjimą“ per ateinančius tris dešimtmečius, taip pat numato, kad iki 2040 metų pasaulinis energetikos sektorius turėtų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
Dokumente raginama sparčiai ir dideliu mastu didinti investicijas į atsinaujinančių šaltinių energetiką, stiprinti jos pajėgumus. Pabrėžiama, kad šis procesas lygiagrečiai užtikrina plėtrą, pajamas ir geresnę žmonių sveikatą.
TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas sakė, kad ataskaitoje išdėstytos gairės rodo, kad galimybė iki 2050 metų visame pasaulyje užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu yra „maža, bet tai vis dar pasiekiama“.
„Pastangų, reikalingų pasiekti šiam kritiškai svarbiam ir sunkiam tikslui – mūsų geriausiai galimybei suvaldyti klimato kaitą ir apriboti pasaulio atšilimą 1,5 laipsnio – mastas ir sparta yra bene didžiausias iššūkis, su kokiu kada nors yra susidūrusi žmonija.“
TEA gairės, parengtos naudojantis pramonės tinklo ir energetikos sistemų modeliavimo priemonėmis, numato daugiau kaip 400 uždavinių, kuriuos reikia įvykdyti, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu iki šimtmečio vidurio.
Vienas iš siekių – kad nebūtų „patvirtinta plėtra jokiose naujose naftos ir dujų gavybos vietose“, išskyrus iki 2021 metų imtinai patvirtintus projektus.
Ataskaitoje prognozuojamas „staigus iškastinio kuro paklausos sumažėjimas, o tai reiškia, kad naftos ir dujų gamintojai visiškai susitelks į gavybą ir taršos mažinimą eksploatuojant esamas versloves“.
Dokumente taip pat sakoma, kad naujų keleivinių automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas turėtų baigtis 2035 metais ir kad šį dešimtmetį energetinis efektyvumas turi būti gerinamas po 4 proc. per metus – apie triskart sparčiau negu šiuo metu.
Iki 2030 metų saulės ir vėjų jėgainių bendra galia turėtų didėti atitinkamai po 630 ir 390 gigavatų per metus, o TEA prognozuoja, kad investicijos į atsinaujinančių šaltinių energetiką gali padidinti pasaulio bendrąjį produktą 4 proc., palyginus su scenarijumi, kad iki to laiko išsilaikytų šiandieninė padėtis.
Ataskaitoje rašoma, kad didėjant atsinaujinančių šaltinių energetikos pajėgumams ir energetiniam efektyvumui iki 2050 pasaulio energijos suvartojimas turėtų sumažėti apie 8 proc., palyginus su dabartine padėtimi, net jeigu galimybę naudotis elektros energija įgytu dar 2 mlrd. planetos gyventojų.
Prognozuojama, kad investicijos, kurių bendra suma – apie 40 mlrd. JAV dolerių (32,9 mlrd. eurų) per metus, kas sudaro apie 1 proc. visų dabartinių investicijų energetikos sektoriuje, leistų prie elektros tinklų papildomai prisijungti šimtus milijonų pasaulio gyventojų.
TEA atkreipė dėmesį, kad švari energetika ir galimybė gaminti maistą ekologiškesnėmis priemonėmis gali iki 2050 metų sumažinti pernelyg ankstyvų mirčių skaičių 2,5 milijono.
2050 metais iškastinio kuro vartojimas tikriausiai sudarys tik apie penktadalį bendros energijos pasiūlos. Šiuo metu deginant iškastinį kurą pagaminama keturi penktadaliai energijos.
Idėjų energetikos sektoriui kalvės „Ember“ vadovas Dave'as Jonesas sakė, kad antradienį paskelbtas vertinimas žymi „visiška atotrūkį nuo iškastiniu kuru besiremiančios TEA, kokia ji buvo prieš penkerius metus“.
„Tai iš tikrųjų peilis, nukreiptas į iškastinio kuro pramonę“, – pabrėžė jis.
