Narus piktina radiniai Lietuvos ežeruose: nuo padangų iki nugrimzdusių mikroautobusų

Stiklo šukės, baterijos, padangos ir net mikroautobusas nugulė kažkur lietuviškų ežerų dugnuose. Iš pirmo žvilgsnio gamtos prieglobsčiu esantys vandens telkiniai, narų akimis – vietos, kurios vis dar reikalauja daug žmogaus sąmoningumo ir darbo. Pajėgas apjungęs šalies verslas ir organizacijos imasi iniciatyvos – kartu su visuomenės pagalba valys ežerų dugnus nuo šiukšlių.

Narai tvenkiniuose randa net mikroautobusų.<br>Pexels nuotr.
Narai tvenkiniuose randa net mikroautobusų.<br>Pexels nuotr.
Radiniai Lietuvos vandens telkiniuose. <br>I.Preco nuotr.
Radiniai Lietuvos vandens telkiniuose. <br>I.Preco nuotr.
Radiniai Lietuvos vandens telkiniuose. <br>I.Preco nuotr.
Radiniai Lietuvos vandens telkiniuose. <br>I.Preco nuotr.
Narai tvenkiniuose randa net mikroautobusų.<br>Pexels nuotr.
Narai tvenkiniuose randa net mikroautobusų.<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 27, 2021, 11:25 AM, atnaujinta Jul 27, 2021, 12:02 PM

„Nardymo akademijai“ vadovaujantis Andrius Albrikas sako, kad šalies vandens telkiniuose guli tiek pastarųjų, tiek ir kur kas ankstesnių metų neatsakingos žmogaus veiklos padariniai.

„Dominuojantys radiniai – įvairus sovietinio laikotarpio palikimas, padangos, senų prieplaukų metalinės konstrukcijos, kurių niekas nesiėmė pašalinti, ar tiesiog bambaliai. Svarbu pažymėti, kad ežerų, kuriuose būtų vien tik šiems laikams būdingos šiukšlės, nėra daug. Tačiau bene problematiškiausiomis vietomis išlieka paplūdimiai. Ten išties daug el. cigarečių nuorūkų, maišelių nuo traškučių ir kitų radinių“, – tikina A.Albrikas.

Nardymo profesionalai pastebi, kad labiausiai užteršti yra dažniausiai žmonių lankomi vandens telkiniai – tie, prie kurių įrengti populiarūs paplūdimiai, dažnai žvejojama ar vykdoma laivyba.

Nors sąmoningumas auga, dalis radinių vis dar stebina

„Mano didžiausias ežero dugne matytas radinys – mikroautobusas. Galbūt jis ten buvo panardintas specialiai prieš tai jį išvalius nuo kenksmingų medžiagų, o galbūt žiemą įlūžo ir paskendo, tačiau pastaruoju atveju jame esančiais naftos produktais gali būti teršiama aplinka.

Vis tik pikčiausia būna pamatyti padangas. Sunku suprasti, kad žmonės neša ir palieka jas miškuose ar ežeruose, net kilometrais nutolusiuose nuo kelio“, – pastebi jau daugiau nei ketverius metus nardantis Imantas Precas.

Pasak narų, padangų kiekiai vandens telkiniuose ir gamtoje išties signalizuoja opią problemą bei reikalauja ne tik griežtesnio reglamentavimo, bet ir pačios visuomenės atsakomybės bei iniciatyvos valant aplinką nuo šių kenksmingų atliekų.

Nors vandens telkinių ir paplūdimių užterštumas įvairiomis šiukšlėmis, narų akimis, yra globalus iššūkis, vieta, kurioje Lietuvai reikėtų išties pasitempti – valymas nuo senų žvejybinių tinklų. Su panašia problema susiduria visos, ypač jūrinės, valstybės, tačiau Lietuva šiam klausimui turėtų skirti itin daug dėmesio, mat žvejybinių tinklų mastas Baltijos jūroje tampa įvairių problemų priežastimi.

„Baltijos jūroje stebina didžiuliai kiekiai žvejybinių tinklų. Nardant prie nuskendusių laivų gali pamatyti jų bures – didžiules užtemptų tinklų bures. Tai įspūdinga savo mastu ir žalos dydžiu problema, kai paliktais tinklais aplinka teršiama mikroplastiku ir naikinama juose įstrigusi gyvūnija.

Be to, daroma didžiulė žala jūros dugne esančiam istoriniam paveldui, kai už seniai nuskendusių, bet įspūdingų laivų užstrigę tinklai juos stipriai apgadina. Tad kovai su tuo vien Baltijos jūroje dar tikrai reikia daug resursų“, – sako nardymo centro vadovas.

Narų teigimu, įvairios iniciatyvos, kviečiančios tvarkyti ir valyti aplinką nuo šiukšlių, ar įdiegta depozito sistema pastaraisiais metais pastebimai prisidėjo prie švaresnių pakrančių ir ežerų šalyje. Vis tik, dideliame gylyje slypinčios šiukšlės neretai taip ir lieka nepastebėtos bei dešimtmečius guli telkinių dugnuose.

Leis kiekvienam prisidėti prie švaresnių ežerų

Siekiant išvalyti ne tik pakrantes, bet ir pačius ežerus nuo kenksmingų, stambiagabaričių ir kitų šiukšlių, reikalinga profesionalių narų pagalba. „L’Oreal“ priklausantis prekių ženklas „Garnier“  kartu su partneriais „Drogu“ ir „Nardymo akademija“ kviečia šalies gyventojus jungtis prie iniciatyvos ir kartu pasirūpinti Lietuvos ežerų būkle.

Neseniai startavusi „Švarus grožis – švarus vanduo“ akcija nuo kiekvieno „Drogas“ parduotuvėse įsigyto „Garnier“ produkto skirs 2 ct Lietuvos ežerų valymui. Pirkėjai kviečiami prie iniciatyvos prisidėti ir balsuojant – padedant išrinkti šalies ežerus, kuriems reikia daugiausiai papildomo rūpesčio ir priežiūros.

„Kiekvienas, ypač gamybos sektoriuje veikiantis, verslas eikvoja gamtos išteklius. Socialiai atsakinga įmonė privalo atsidėkoti gamtai, todėl rūpestis ja ir atsakomybė turėtų būti savaime suprantami ne tik visuomenei, bet ir verslui. Tad džiaugiamės, kad vis daugiau įmonių tampa sąmoningesnės, inicijuoja aplinkai draugiškus pokyčius ir organizuoja įvairias socialines akcijas, taip prisidėdamos prie mūsų visų gerbūvio, šviesdamos visuomenę bei skatindamos žmonių sąmoningumą“, – pastebi Miglė Vildžiūnaitė.

Įmonės atstovės teigimu, kiekvienas verslas pirmiausia turėtų pradėti nuo savęs ir savo pavyzdžiu stengtis įkvėpti kitas organizacijas bei visuomenę.

Pasirūpinti Lietuvos ežerų švara tarptautinis grožio produktų ženklas kartu su partneriais nusprendė neatsitiktinai – tarša tiesiogiai liečia ne tik ežerų vandens kokybę, bet ir žmonių sveikatą. „Ežerai, ypač po vasaros, susiduria su didžiuliu iššūkiu – pakrantes ir dugnus nusėda plastiko, stiklo ir kitos mišrios atliekos. Kai kurios jų yra pavojingos mūsų sveikatai bei skatina neigiamus pokyčius vandens telkinių ekosistemose.

Tad mūsų šiųmetės kampanijos tikslas – išvalyti keletą ežerų ir jų pakrantes, kad visiems būtų smagu, saugu poilsiauti, o gamta kuo mažiau nukentėtų nuo neatsakingo žmogaus elgesio“, – pabrėžia M.Vildžiūnaitė.

Ji taip pat priduria, kad prekės ženklas nuolat siekia būti socialiai atsakingas ir rūpintis gamta – vis daugiau pakuočių yra gaminamos iš perdirbto plastiko, o kai kurių produktų formulės – veganiškos ir natūralios kilmės.

Gyventojai, norintys prisidėti prie iniciatyvos ir tapti teigiamų pokyčių dalimi, tai padaryti kviečiami iki šių metų rugsėjo 5 d.  

„Kai pasineri į ežerą, matai fantastišką grožį. Niekur tokio malonumo ant žemės nepajusi – tik po vandeniu. Norisi, kad tai išliktų kuo ilgiau ir kuo daugiau žmonių turėtų galimybę tai išvysti“, – sako prie iniciatyvos prisijungsiantis naras I. Precas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.