Gamintojų atsakomybė išaugs
Viena svarbiausių aktualijų – pataisose įteisintos nuostatos, kurios galiausiai išspręs įsisenėjusį verslo atstovų bei savivaldos ginčą dėl paslaugos apimties ir infrastruktūros plėtros bei priežiūros – savivaldybėms, kurios komunalinių atliekų surinkėjus pasirinks savarankiškai, administracinė našta užtikrinant paslaugą ženkliai palengvės.
Tuo metu gamintojų ir importuotojų organizacijoms (GIO) finansiniai įsipareigojimai didėja bei suteikiama daugiau atsakomybės. Organizacijos savo narių įmokas turės diferencijuoti ne tik pagal pakuotės ar gaminio rūšį, bet ir savybes – taip siekiama skatinti, kad rinką pasiektų patvarūs, pakartotinai naudotini arba perdirbtini gaminiai ir pakuotės.
Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinio direktoriaus Kęstučio Pociaus teigimu, priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai reikšmingi visam pakuočių atliekų tvarkymo sektoriui.
„Numatomos dvi esminės pokyčių grupės. Pirma – transformuojama pakuočių atliekų tvarkymo grandinė, atskiriant pakuočių atliekų surinkimo veiklas nuo pakuočių atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklų. Surinkimo veiklos organizavimas pilnai priskiriamas savivaldybėms, o finansavimas už surinkimą paliekamas gamintojų importuotojų organizacijoms. Toks modelis, kai paslaugas perka viena šalis (savivaldybės), o susimokėti privalo kita šalis (gamintojų importuotojų organizacijos) kelia ypatingą nerimą dėl galimo neracionalaus lėšų naudojimo. Vis dėlto norime tikėti, kad nuogąstavimai nepasitvirtins ir to pavyks išvengti“, – kalbėjo pašnekovas.
Rūšiuoti – paprasčiau ir patogiau
K. Pociaus pastebėjimu, jau pirminiuose aplinkos ministro nustatytų būtinųjų reikalavimų projektuose matyti ambicingi Aplinkos ministerijos tikslai – pasiekti, kad viena konteinerine aikštele galėtų naudotis nuo 20 iki 100 butų, o atstumas nuo namo iki konteinerių siektų nuo 50 iki 100 m.
„Palaikome šiuos ambicingus planus. Jų dėka gyventojams rūšiuoti bus paprasta ir patogu. Tikimės, kad optimizmą žadinantys skaičiai artimiausiu metu virs realybe bei padės saugoti aplinką nuo pakuočių atliekų taršos“, – komentavo „Žaliojo taško“ vadovas.
Kaip antrą esminę pokyčių grupę pašnekovas išskyrė tai, jog stiprinamas GIO finansinis patikimumas bei valdymo skaidrumas.
„Numatoma pareiga sukaupti garantinį fondą, kuris užtikrins operatyvų atsiskaitymą su paslaugų teikėjais bei eliminuos atliekų netvarkymo rizikas. Siekiant skaidrinti organizacijų veiklą, numatoma pareiga, kad organizacijų dalininkų išleidžiamų pakuočių kiekis sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. nuo visų į rinką išleidžiamų pakuočių. Tai leis užtikrinti, kad patys gamintojai, atsiskaitantys už organizacijų paslaugas, tiesiogiai dalyvaus organizacijų valdyme ir darys įtaką strateginių sprendimų priėmimui. Tai itin sveikintinas pokytis, džiaugiamės, kad modelis, kurį „Žaliasis taškas“ savo iniciatyva sėkmingai taiko jau daug metų, nuo šiol atsispindės ir įstatymuose“, – komentavo K. Pocius.
Prasta žinia nesąžiningiems žaidėjams
Kaip įvardijo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATC) prezidentas Algirdas Reipas, iki šiol daliai rinkos dalyvių teko taikstytis su nenormalia situacija, kai gamintojai, importuotojai tarsi turi prievolę, bet tą prievolę vykdydavo savivaldybės.
„Akivaizdu, kad savivaldybės nei gamina tų pakuočių, nei žino, iš ko jos pagamintos, nei žino perdirbimo būdus ir pan. Tad dabar įstatymas yra labai logiškas, ir jame įteisintos nuostatos, žinoma, turės tiesioginę reikšmę savivaldybių vardu dirbančių regioninių centrų darbui, padedant gyventojams suteikti kokybiškas paslaugas bei atsižvelgti į bendruomenės norus“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Reipo teigimu, įteisintos pataisos pakirs sparnus nesąžiningam atliekų tvarkymui.
„Kai sistema neskaidri, neaišku, kas kokius kiekius išleidžia į rinką, ar perdirbama, ar neperdirbama, rinkoje vieni kitais nebepasitikima, o sąžiningi rinkos dalyviai neturi jokios ateities – jų paslauga niekam nereikalinga, nes tu gali susitvarkyti kažkokiais kitokiais, pigesniais būdais. Ir net gyventojams negalime deklaruoti, kad jų išrūšiuotos atliekos iš tiesų yra perdirbamos, kas su jomis vyksta. Tuo metu atsakingi gamintojai, importuotojai tarpusavyje bendraudami priims sprendimus, kurie bus realūs tvarkant atliekas, bet tai, žinoma, neįvyks per vieną dieną“, – pripažino pašnekovas.
Sąvartynui ir deginimui – veto
Kertinis Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų siekis – grąžinti atliekas į ekonomiką, jų kiekį sumažinant iki minimalaus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje gaminant naujus produktus panaudojama vos 3,9 proc. antrinių žaliavų, palyginimui – ES vidurkis siekia 11,7 proc.
Priimtomis pataisomis įgyvendinama ES direktyva ir sudaromos galimybės pasiekti, kad 2030 m. Lietuvoje būtų perdirbama bent 60 proc. komunalinių atliekų, o sąvartynuose šalinama ne daugiau kaip 5 proc. kitaip nesutvarkytų atliekų.
Pagal pataisų koncepciją, šalyje bus atskirai surenkamos tekstilės, maisto, statybinės, buityje susidarančios pavojingosios atliekos. Atskirai surenkamos atliekos yra švaresnės ir geresnės kokybės, jas galima efektyviau tvarkyti – perdirbti, panaudoti naujų produktų gamybai. Atskirai surinktų atliekų nebus galima naudoti energijai gauti ar šalinti sąvartyne.
Atitinkamai gyventojams bus užtikrintos kokybiškesnio atliekų rūšiavimo galimybės – pavyzdžiui, sudarant sąlygas atskirai mesti ir maisto likučius. Rūšiavimo konteinerių paslauga bus organizuojama taip, kad būtų galima išrūšiuoti kuo daugiau buitinių atliekų.
„Įteisintos pataisos leidžia iš tiesų tikėtis naujos atliekų tvarkymo kokybės. Tikimės, kad ir gyventojai neilgai trukus išvys tuos teigiamus pokyčius ir patikės atliekų tvarkymo sistema, suvoks, kad tai jų, o ne valdiška, ne kažkokiems tretiesiems interesams, o jiems patiems tarnaujanti sistema“, – sako LRATC prezidentas A. Reipas.
Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.
