Necentralizuotas nuotekų tvarkymas: išlaidos laukia ten, kur nė nenumanote

Jungtis ar nesijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos – štai toks klausimas kyla dažnam gyventojui, savarankiškai tvarkančiam savo namų nuotekas.

Verduliukų kaimo gyventojas Šarūnas Mikšys.
Verduliukų kaimo gyventojas Šarūnas Mikšys.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 17, 2021, 7:00 AM, atnaujinta Oct 20, 2021, 3:52 PM

Išbandžiusieji įvairias individualias nuotekų tvarkymo galimybes skaičiuoja patiriamus kaštus ir neabejoja centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos pranašumu.

Tuo metu vis dar „taupantys“ nuotekų tvarkymo sąskaita ir išleidžiantys viską į gamtą nemokamai pamiršta, kad šias „santaupas“ gali tekti išleisti netrukus visai kitaip – dėl užterštos aplinkos sukeltoms ligoms gydyti ar paveiktai jų pačių ir artimiausių žmonių sveikatai atstatyti.

Daugiau trūkumų nei privalumų

Šiaulių rajone, Verduliukų kaime, gyvena kelios dešimtys žmonių. Nors gyvenvietė yra vos už kelių kilometrų nuo Šiaulių miesto centro, gyventojai iki šiol neturi galimybės jungtis prie centralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų sistemos, todėl šį klausimą sprendžia savarankiškai.

Dažniausiai tai daroma dviem būdais: įsirengiant nuotekų kaupimo rezervuarus arba individualius valymo įrenginius. Nors abiejų sprendimų įrengimo kaštai panašūs, vis dėlto patrauklesni individualūs valymo įrenginiai. Mat rezervuarus reikia dažnai tuštinti, jų aptarnavimas nepatogus ir reikalauja daugiau išlaidų.

„Tačiau ir individualūs valymo įrenginiai turi nemažai trūkumų“, – tvirtina ilgą laiką tokiais įrenginiais besinaudojantis Verduliukų kaimo gyventojas Šarūnas Mikšys.

Pasak jo, tokie įrenginiai kainuoja ir daug pinigų, ir laiko. Neužtenka tik juos įsigyti, reikia derinti įvairius leidimus, parinkti tinkamą įrengimo vietą, išmokti eksploatuoti, reguliariai rūpintis ir išlaikyti.

Planuoja tirti vandenį ir nuotekas

Š. Mikšys pasakoja, kad visai šeimai tenka stebėti nuotekų sukaupimo rezervuarą, kad šis nepersipildytų. Sudėtingas laikotarpis dažnai laukia pavasarį ir rudenį, kai po gausesnio lietaus išvalytos nuotekos nesusigeria į žemę ir tenka spręsti tokias problemas, apie kurių egzistavimą kiti nė neįsivaizduoja.

„Tad jei tik atsiras galimybė jungtis prie centralizuotos sistemos, mes tai nedelsiant padarysime“, – įsitikinęs Š. Mikšys.

O kol kas pašnekovas sutiko dalyvauti eksperimente: jo metu į laboratoriją bus pristatyti vandens iš naudojamo gręžinio bei į aplinką išleidžiamų nuotekų mėginiai. Vyrui įdomu išsiaiškinti, ar jis gyvena saugioje aplinkoje: kiek vanduo iš gręžinio gali būti naudotinas ir kiek naudojami individualūs valymo įrenginiai atlieka savo darbą. Tyrimų rezultatais ir ekspertų komentarais pasidalinsime šioje rubrikoje.

Geria tai, ką išpila lauk

UAB „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Almantas Krivickas teigia, kad kol kas jų prižiūrimoje teritorijoje tokių gyventojų kaip Š. Mikšys – nedaug. Didesnė dalis neturi nuotekų valymo įrenginių, todėl tokias nuotekas pila į netinkamai įrengtas duobes be dugno arba išleidžia tiesiai į aplinką.

„O tai reiškia, kad jie ir naudoja tokį vandenį, kokį išleidžia per nuotekas: atlikti tyrimai rodo, kad 90 proc. visų šulinių mūsų rajone yra užteršti nitratais. Šalia jų dar yra plovikliai, skalbikliai ir kiti cheminiai teršalai“, – sako specialistas.

Jo teigimu, kol kas netvarkingai nuotekas tvarkančius gyventojus, turinčius galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, auklėja tik baudų grėsmė ir sausra, skatinanti prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens, o tuo pačiu – ir nuotekų sistemos.

Tačiau didelė žmonių dalis vis dar „taupo“ nuotekų tvarkymo sąskaita, nesuprasdami, kad gyvendami savo pačių užterštoje aplinkoje kenkia ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių sveikatai.

Tarša plinta sparčiai

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva pastebi, kad iš tiesų daugiau netvarkingų nuotekų sistemų gali būti siejama su mažiau apgyvendintomis teritorijomis, kaimo vietovėmis, kur dėl įvairių priežasčių jos nėra prijungtos prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklo.

„Pasitaiko, kad nuotekos yra neteisingai tvarkomos arba visai netvarkomos ir gali turėti sąlytį su geriamuoju vandeniu, kuris šiose teritorijose gaunamas iš šulinių arba gręžinių“, – sako ji, įvardydama tokio užterštumo šaltinių pavyzdžius, tarp kurių – netinkamai tvarkomos organinės trąšos, tręšiami daržai ir ūkinė veikla.

Vandens tarša dažnai sparčiai plinta ir dėl to, kad vandens gręžiniai ir šuliniai įrengiami netvarkingai ir nesaugiai arba netinkamose vietose.

Nuo infekcijų iki pavojingų komplikacijų

Mokslininkės teigimu, įvykus taršai žmonių ir gyvulių išmatomis, vanduo gali tapti mikrobiologiškai nesaugus dėl į jį patekusių patogeninių mikroorganizmų, kurie sukelia žarnyno ir kitas infekcines ligas.

„O per vandenį gali plisti ne tik patogeninės bakterijos, bet ir pirmuonys bei virusai, kurie sukelia žarnyno infekcijas, hepatitą ir kitas ligas, gali lemti pavojingas komplikacijas ir yra pakankamai pavojingi žmogaus sveikatai“, – pasakoja A. Gricajeva.

Pašnekovės įsitikinimu, jei norime naudoti švarų vandenį, nuotekų tvarkymas yra būtinas dėl paprastos priežasties: žmonija naudoja vandenį greičiau nei šaltiniai natūraliai gali prisipildyti. Gamtoje – upėse ir jūrose – tam tikros nuotekose esančios organinės atliekos gali būti išvalytos natūraliai, jas gali suskaidyti mikroorganizmai. Tačiau reikia prisiminti, kad šiuo metu į aplinką teršalų išleidžiama daugiau negu aplinka natūraliai pati gali išsivalyti, be to – patenka ir daug pavojingų cheminių medžiagų, kurios gamtoje ilgai nesuyra ir neigiamai veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.