Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad pareiškėja 2017–2019 m. ūkinėje komercinėje veikloje naudojo požeminio vandens gręžinius. Išgauto požeminio vandens apskaitą vykdė bei Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tačiau požeminį vandenį išgavo neturėdama leidimo, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal sudarytą išteklių naudojimo sutartį.
Išgaudama požeminį vandenį be leidimo, bendrovė pažeidė teisės aktus, todėl jai už išgautus 4 575 kub. m požeminio vandens apskaičiuotas mokėtinas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, t. y. pateikė prašomą informaciją. Byloje, kaip teigiama Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešime, nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Aplinkos apsaugos departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėja, po patikrinimo paaiškėjus padarytam pažeidimui, gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti požeminio vandens išteklius.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, jog patvirtintas 4 959 eurų mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl laiku nedeklaruoto išgautų gamtos išteklių kiekio už 2017–2019 m. laikotarpį padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjos ginčijamu Aplinkos apsaugos departamento sprendimu apskaičiuotas 4 959 eurų mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 992 eurų.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
