„Aplinkosaugai neabejingų žmonių kiekis didėja. Gyventojai vis dažniau kreipiasi į aplinkosaugininkus, pranešimų srautas yra išaugęs keletą kartų, bet nuo šiol patiems gyventojams suteiksime galimybę sukontroliuoti tai, apie ką jie praneša. Nesvarbu, kas tai bebūtų – ar brakonieriavimas, ar nelegalus miško kirtimas, ar neteisėta žvejyba“, – tikina S.Gentvilas.
Pasak jo, tai ne tik padės greičiau ir efektyviau fiksuoti pažeidimus, tačiau ir leis aplinkosaugininkams susikoncentruoti į pažeidimus, kuriuos nustatyti gali tik aplinkos apsaugos specialistai.
„Valstybės pareigūnai turi susikoncentruoti ten, kur reikia reikia aukštos kvalifikacijos. Prie kiekvieno ežero, upelio ar medžio nepastatysime valstybinio inspektoriaus, todėl brandi visuomenė gali prisidėti ir būti ten, kur nėra valstybinių inspektorių“, – sako Aplinkos ministras.
Mažiau formalumų
S.Getnvilas sako, kad žmonių, norinčių tapti neetatiniais inspektoriais, netrūksta, o ir susidomėjimas aplinkosauga vis didesnis, tačiau neretą atbaido formalumai. Aktyvūs piliečiai, ir dabar savo laisvą laiką skiriantys brakonieriams ir teršėjams gaudyti, galės patys imtys iniciatyvos ir nebebus tuo varginami.
„Mažiname biurokratiją, nes neetatiniai inspektoriai galėjo daryti reidus tik su valstybiniu inspektoriumi, būti lyg jo šešėliu. Dabar bus galima dviese daryti reidą, pranešus, kad tokia veikla bus vykdoma. Tai nuims susiderinimo naštą, atsiras prasmė.
Taip pat nereikės teikti ataskaitų kas metus – tą daryti reikės kas trejus arba penkerius metus. Popierizmo sumažinimas leis padidinti inspektorių galimybes. Yra šimtai žmonių, kurie norėtų tapti neetatiniais inspektoriais, tačiau juos atbaido neprasminga biurokratija“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Gentvilas.
Naujos pataisos atnešė ir daugiau teigiamų pokyčių – buvę valstybės tarnautojai 5 metus po tarnybos panorę galės tapti neetatiniais inspektoriais. Taip pat, tikina S.Gentvilas, atsiras galimybė neetatinius inspektorius paskatinti. Vis dėlto geru darbu ir aktyvumu pasižymėję inspektoriai skatinami galėjo būti ir iki pataisos – pinigine išmoka, padėka ar dovana.
Taip pat išlaikiusieji egzaminą bei išklausę kursus inspektoriai įgis įgaliojimus penkeriems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje – atsisakoma perteklinės procedūros kasmet pratęsti inspektoriaus galias.
Tokiais įstatymo pakeitimais siekiama didinti ne tik neetatinių inspektorių, bet tuo pačiu ir visos aplinkos apsaugos sistemos, skaidrumą ir autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, todėl neetatiniais inspektoriais negalės tapti už bet kokius nusikaltimus, tarp jų ir padarytus aplinkai, teisti asmenys.
Prisidėti galima įvairiose srityse
Neretai inspektoriais tampa žvejai ar medžiotojai, o S.Gentvilas pabrėžia, kad pastarieji, nepaisant visuomenėje vyraujančių stereotipų, yra gamtą mylintys ir jai neabejingi žmonės.
„Absoliuti dauguma iš Lietuvoje esančių 40 tūkst. medžiotojų yra gamtą mylintys žmonės. Tadas Ivanauskas taip pat buvo medžiotojas. Tai yra gamtą bei jos ciklus pažįstantys ir tam neabejingi žmonės. Brakonieriai, be abejo, yra ne tik už įstatymo ribų, tačiau ir nerodo jokios meilės gamtai. Pakeitimai taip pat padės jiems geriau kontroliuoti medžioklės būrelius.
Natūralu, kad jei medžioklės būrelio nariai mato daromą pažeidimą, o valstybinis inspektorius yra toli, patys medžiotojai turėtų galėti tai sukontroliuoti“, – sako ministras.
Vis dėlto būti medžiotoju ar žveju – neužtenka. Žinoti taisykles ir įstatymus privaloma, ir nors procedūros darosi paprastesnės, egzaminą išlaikyti privaloma.
„Tai yra didelė atsakomybė – žinoti, kas leidžiama, kas ne. Tai ne šiaip pamoka ar saviugda – žmogus gauna iš valstybės funkcijas, galimybę tikrinti gyventojus su pažymėjimu, jam suteikiami įgaliojimai, todėl egzaminas turi būti išsamus“ , – pabrėžia S.Gentvilas.
Tačiau dažnai klaidingai manoma, kad neetatiniai inspektoriai prisideda tik prie gyvosios gamtos saugojimo. S.Gentvilas primena, kad neetatiniai inspektoriai gali prisidėti ir saugant miškus nuo taršos ar nelegalių kirtimų, prižiūrėti atliekų rūšiavimą bei užkirsti kelią kitokiems aplinkosaugos pažeidimams.
Svarbiausia savybė – meilė gamtai
S.Gentvilas tikina, kad inspektoriais gali tapti visi 18 metų sulaukę ir neteisti asmenys – svarbiausia, sako ministras, yra meilė gamtai. Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais panorę tapti žmonės ne tik prisideda prie aplinkos saugojimo, tačiau ir patys darbo metu pasisemia neišdildomų įspūdžių bei adrenalino.
Šiuo metu savanoriškai prie Lietuvos gamtos bei jos išteklių saugojimo prisideda beveik 300 neetatinių inspektorių, tačiau dabar jų tikimasi sulaukti daugiau, o AAD valdyba, gavusi ne mažiau kaip 5 prašymus, suorganizuoja priėmimo į NAAI komisijos posėdį.
Jei norite prisijungti prie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, visą informaciją galite rasti www.neetatinisaplinkosaugininkas.lt
