Šiemet į atmosferą dėl žmogaus veiklos patekusio CO2 kiekis bus nedaug mažesnis negu 2019 metais fiksuota rekordinė tarša, sakoma konsorciumo „Global Carbon Project“ metinėje ataskaitoje. Šis dokumentas paskelbtas tuo pat metu, kai į Škotijos mieste Glazge vykstančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26 susirinkę beveik 200 valstybių atstovai tariasi dėl priemonių, turinčių užkirsti kelią katastrofiniam mūsų planetos atšilimui.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakos, susidarančios deginant dujas arba dar taršesnį kurą – anglis, šiemet padidės daugiau negu jos buvo sumažėjusios 2020 metais dėl pandemijos nulemto ekonomikos sulėtėjimo.
Jeigu būtų pasiektas ambicingiausias 2015 metų Paryžiaus sutartimi numatytas uždavinys – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, žmonių žūčių ir materialinės žalos dėl gaivalinių nelaimių padarinių būtų mažiau. Tačiau šiuo tikslu būtina iki 2030 metų į atmosferą išmetamų anglies junginių kiekį sumažinti beveik perpus, o iki 2050 metų pasiekti žmonijos neutralumą klimato atžvilgiu, perspėjo JT klimato agentūra.
„Ši ataskaita yra pasitikrinimas su tikrove“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš dokumento autorių, Rytų Anglijos universitete dirbanti klimato kaitos profesorė Corrine Le Querre.
„Tai rodo, kas vyksta realiame pasaulyje, kai mes čia, Glazge, kalbame apie klimato kaitos suvaldymą“, – pridūrė ji.
Piko belaukiant
Naujausia ataskaita tapo dar viena bloga žinia 13 dienų vyksiančiai COP26 konferencijai. Ankstesnę dieną Jungtinės Valstijos apkaltino Kiniją ir Rusiją nepakankamai stengiantis didinti savo ambicijas suvaldyti klimato kaitą.
Šiemat vien Kinijoje išmestų ŠESD kiekis sudarys 31 proc. pasaulinių išlakų, šalies ekonomikai atsigaunant po sąstingio greičiau nei daugelio kitų valstybių.
Su naftos deginimu susijusi tarša kol kas išliks gerokai mažesnė negu 2019 metais, bet vėliau gali padidėti, po pandemijos sukeltų sutrikdymų atsigaunant transporto ir aviacijos sektoriams, sakoma studijoje, paskelbtoje žurnale „Earth System Science Data“.
Ataskaitos išvados leidžia manyti, kad būsimas CO2 išlakų kiekis bus dar didesnis nei 40 mlrd. tonų rekordinis lygis 2019 metais, nors kai kurie prognozavo – ir daugelis vylėsi – kad užpernai buvo pasiektas pikas.
„Negalime atmesti didesnio bendro išlakų didėjimo 2022 metais, nes transporto sektorius toliau atsigauna, – sakė C. Le Quere. – Kelerius ateinančius metus mums lemta patirti padidėjimų ir sumažėjimų.“
Vėliausia statistika atitinka neseniai paskelbtą Tarptautinės energetikos agentūra (TEA) prognozę, kad 2023 metais energetikos sektoriaus išmestų ESD kiekis visų laikų didžiausias, „priešakyje nesimatant aiškaus piko“.
„Galbūt mums reikėtų pradėti kalbėti apie išlakų piką 2023 ar 2024 metais?“ – spėliojo ataskaitos bendraautoris Glenas Petersas, Osle įsikūrusio Tarptautinio klimato tyrimo centro tyrimų direktorius.
