Šią savaitę pasaulio lyderiai susirinko Škotijoje į COP26 derybas, kurios laikomos viena paskutinių galimybių užkirsti kelią katastrofiškai klimato kaitai, tačiau Kinijos rezidentas Xi Jinpingas asmeniškai nedalyvavo, o tik atsiuntė rašytinį kreipimąsi.
Kinija – didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą ir kartu klimato kaitą sukeliančių dujų emitentė – padidino anglies gavybą po to, kai pastaraisiais mėnesiais tiekimo grandines ištiko energijos krizė dėl griežtų išmetamųjų teršalų tikslų ir rekordinių iškastinio kuro kainų.
Kinijos šiaurę penktadienį apgaubė tirštas smogas, o matomumas kai kuriose vietovėse sumažėjo iki mažiau nei 200 metrų, pranešė šalies meteorologai. Dėl prasto matomumo penktadienį buvo uždaryti greitkelių ruožai į didžiuosius miestus, įskaitant Šanchajų, Tiandziną ir Harbiną.
Šalies valdžia dėl taršos kaltino „nepalankias oro sąlygas ir regioninį taršos plitimą“, o sostinės, kurioje vasarį vyks Žiemos olimpinės žaidynės, mokykloms buvo įsakyta nutraukti kūno kultūros pamokas ir užsiėmimus lauke.
Teršalai, penktadienio rytą užfiksuoti JAV ambasadoje Pekine esančioje stebėjimo stotyje, pasiekė lygį, kuris apibūdinamas kaip „labai kenksmingas“ gyventojams.
Mažų kietųjų dalelių (KD 2,5), kurios prasiskverbia giliai į žmogaus plaučius ir sukelia kvėpavimo takų ligas, lygis siekė apie 220, t. y. gerokai viršijo PSO rekomenduojamą 15 ribą.
Pasak miesto valdžios atstovų, smogas greičiausiai išsilaikys bent iki šeštadienio vakaro.
Anksčiau šią savaitę Kinija pareiškė, kad daugiau nei milijonu tonų padidino kasdienę anglių gavybą, siekdama sumažinti energijos trūkumą, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais teko uždaryti gamyklas.
Dėl sparčios industrializacijos oro tarša Kinijai nėra naujiena, nors pastaraisiais metais, valdžios institucijoms vis dažniau teikiant pirmenybę aplinkos apsaugai, didelio smogo atvejų pasitaiko vis rečiau.
Pekinas įsipareigojo iki 2030 metų pasiekti anglies dioksido išmetimo piką ir iki 2060 metų sumažinti jį iki nulinio lygio.
Trečiadienį Kinija reagavo į JAV prezidento Joe Bideno kritiką, sakydama, kad „veiksmai kalba garsiau nei žodžiai“, kai šis apkaltino Pekiną nerodant lyderystės kovoje su klimato kaita.
Kinija apie 60 proc. energijos gamina degindama anglis.
