Amerikos psichologų asociacija apibūdina eko-nerimą (arba solastalgiją) kaip nuolatinę ekologinės katastrofos baimę, kylančią dėl neišvengiamų klimato kaitos padarinių ir jų įtakos asmens (bei ateities kartų) ateičiai. Šiuo metu eko-nerimas nėra išskiriamas kaip psichinis sutrikimas, tačiau psichologai sutinka, kad tokia būsena gali skirtingu stiprumu paveikti mūsų kasdienybę.
Eko-nerimas daugeliu požymių yra panašus į įprastą nerimo sutrikimą: stresas, miego, valgymo sutrikimai, nerimo arba panikos priepuoliai, apatija. Tyrimai rodo, jog žmonės, labiau besidomintys ekologijos tematika, klimato kaitos nelaimių paveiktos bendruomenės, čiabuviai bei jaunoji karta susiduria su eko-nerimu daug dažniau bei patiria stipresnius jausmus.
Dauguma išskiria beviltiškumą, pasmerkimą ir net kaltę dėl klimato krizės kaip pastovias būsenas.
Dažniausiai pateikiamos eko-nerimo priežastys yra susijusios su kraštutiniais orų reiškiniais bei stichinėmis nelaimėmis, kaip karščio bangos, potvyniai, žemės drebėjimai, uraganai ir t.t. Didelį nerimą kelia vandens, oro, dirvos tarša, plastiko sankaupos, natūralios bioįvairovės nykimas, pernelyg smarki žaliavų gavyba, miškų kirtimas, kylantis jūros lygis, švaraus vandens stygius ir kitos, glaudžiai susijusios problemos.
Anglijoje bei Amerikoje — šalyse, kuriose itin domimasi eko-nerimo reiškiniu apklausos rodo, jog apie 50–70 proc. jaunosios kartos dalyvių patiria silpnus, vidutinius ar stiprius eko-nerimo simptomus.
Itin smarkiai šių jausmų prislėgti žmonės priima gyvenimą keičiančius sprendimus — vis daugiau porų nusprendžia nenorintys turėti vaikų. Skaičiuojama, jog turint viena atžala mažiau galima būtų sutaupyti 58.6 tonų CO2 per metus. Palyginimui, atsisakius mašinos būtų sutaupoma 2.4 tonų per metus.
Amerikoje atliktas tyrimas rodo, kad 4 iš 10 jaunų žmonių tokį sprendimą priima ne tik dėl Žemės išsaugojimo, bet ir todėl, kad jos išsaugojimu nebetiki. Žinoma pop muzikos žvaigždė Miley Cyrus taip pat pasisakė šiuo klausimu teigdama, kad negalėtų savo vaikams perleisti tokios „sugadintos“ planetos.
Vis dėlto, pasak klimato kaitos švietimo lyderės Dekila Chungyalpa, jaučiantys eko-nerimą gali sau padėti. Štai 5 pirmi žingsniai, kurių galima imtis:
- Atpažinti nerimo jausmus bei suprasti, jog jie yra tinkami ir leistini turint omenyje esamas aplinkybes;
- Kalbėtis apie tai su kitais, kurie jaučiasi panašiai;
- Įsilieti į bendruomenę, kurioje vyrauja supratimas ir palaikymas;
- Kartu su bendraminčiais imtis veiksmų: protestai, medžių sodinimo ar šiukšlių rinkimo iniciatyvos, dietos keitimo iššūkiai ir pan.;
- Daugiau laiko leisti gamtoje.
Labai svarbu suprasti, kad patiriant smarkius nerimo simptomus, trukdančius kasdienėms užduotims, būtina kreiptis į gydytoją psichologą ar kitą profesionalą.
Plačiau apie eko-nerimą ir tai, kaip tai paveikia Lietuvos visuomenę bus galima išgirsti diskusijų festivalyje „Būtent“, Birštone rugsėjo 3 d. 11 val. prie Klimato muziejaus. Diskusijoje „(Ar) klimato krizė kalta dėl jūsų nemigos?“ dalyvaus aplinkos psichologė Dovilė Šorytė, Telia tvarių projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun bei Zero Waste fest organizatorė Daiva Savickienė. Diskusiją moderuos Augustė Lyberytė.
