Ukraina išsiuntė dvi dešimtis atstovų į viršūnių susitikimą Šarm el Šeiche (Egiptas), kad paaiškintų sąsajas tarp Rusijos vasarį pradėto karo, sparčiai didėjančių energijos kainų ir planetą šildančių išmetamųjų teršalų, kurie atsiranda puolimo metu.
Smarkūs apšaudymai ir karių bei tankų judėjimas užteršė orą, vandenį ir žemę, pražudė tūkstančius žmonių ir sugriovė šalies ekonomiką, sakė Ukrainos aplinkos ministro padėjėja Svitlana Grynchuk.
Penktadalis Ukrainos saugomų teritorijų buvo sugriauta karo, o nuostoliai užteršus anksčiau derlingus dirvožemius įvertinti 11,4 mlrd. eurų.
„Tai – ne paprastas karas. Tai valstybinis terorizmas ir ekocidas. Invazija sunaikino laukinę gamtą, sukėlė taršą ir socialinį nestabilumą. Teroristinė valstybė ir toliau siunčia raketas į mūsų elektrines. Dėl šio teroristinio išpuolio mūsų aplinkai gresia pavojus“, – sakė S.Grynchuk.
Ne tik karas, bet ir jo pabaiga sukelia taršą. Ukraina apskaičiavo, kad atstatant sugriautus miestus ir pramonę bus išmesta beveik 50 mln. tonų anglies dioksido.
Ukrainos vyriausybės prioritetas išlieka tarptautinės paramos sutelkimas, siekiant išvyti Rusiją iš savo teritorijos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo skambučiu kreipėsi į COP27 delegatus ir pasaulio lyderius bei sakė, kad „be taikos negali būti veiksmingos klimato politikos“.
Tačiau Ukraina taip pat demonstruoja savo entuziazmą greitai pereiti prie atsinaujinančios energijos, o tai, jos teigimu, susilpnins Rusijos poziciją iškastinio kuro srityje, kuria Vladimiras Putinas naudojasi siekdamas sukelti spaudimą Ukrainos sąjungininkams Europoje.
Tokią poziciją COP27 posėdyje palaikė JAV atstovas klimato kaitos klausimais Johnas Kerry, sakydamas, kad Amerikos ir Europos lyderiai yra „visiškai tikri, kad tai pagreitina perėjimą“ prie švarios energijos.
Ukrainos Šarm el Šeiche įrengtas niūrus paviljonas labiau primena pilką karo memorialą, palyginus su kitų šalių įrengtais spalvingais stendais.
Ant sienos įrėminti įvairių gruntų pavyzdžiai, kurie buvo išmesti į orą, kai rusų bombos trenkėsi į žemę. Eksponuojamas ąžuolo luitas, nusėtas kulkomis ir paimtas iš Kijevo priemiesčio Irpinės, kur Rusijos puolimas pralaužė užtvanką ir užtvindė namus, miškus ir pievas.
Svitlana Krakovska, Ukrainos klimato mokslininkė, sakė, kad dabar vis labiau suprantama, kad iškastinis kuras ne tik padėjo finansuoti Putino karo mašiną, bet ir sukėlė šalių priklausomybę nuo naftos ir dujų, todėl dabar jos yra neviltyje dėl didėjančių energijos ir maisto kainų.
„Džiaugiuosi bent jau tuo, kad šis ryšys dabar aiškus daugeliui žmonių“, – sakė S.Krakovska, kuri, kilus karui, rengė svarbiausią Jungtinių Tautų klimato ataskaitą. Dabar jai tenka susitaikyti su vos 12 valandų per parą esančia elektros energija, kadangi Kijeve dėl negailestingų Rusijos raketų ir dronų atakų, nukreiptų prieš civilinę infrastruktūrą, sutrinka elektros ir vandens tiekimas.
Spalį netoli jos namų nusileido raketa ir išdaužė netoliese esančių pastatų langus. Kijevo meras Vitalijus Kličko Rusijos bombardavimą pavadino genocidu ir perspėjo, kad miestą gali tekti evakuoti, jei elektros tiekimas ir toliau dinginės.
„Mano vaikai turi eiti į mokyklą rūsyje, nesmagu ten leisti laiką. Nėra nei šildymo, nei apšvietimo, kartais neturime vandens, o tai daug blogiau“, – sakė S.Krakovska.
„Sunku būti Kijeve tokioje situacijoje. Tai didelis spaudimas ir stresas. Mano vyrui prieš dvi savaites dėl susikaupusio streso sukeltos migrenos teko gulėti ligoninėje. Jaudinausi dėl jo gyvybės“, – pridūrė S.Krakovska.
S.Krakovska sakė, kad buvo sunku išvykti iš Kijevo ir vykti į Egiptą – ji ten yra su savo dukra, kuri dabar bijo bet kokio virš galvos skrendančio lėktuvo, tačiau ji buvo pasiryžusi skleisti žinią, kad Ukraina yra iškastinio kuro sukelto karo auka.
„Sunku kalbėti apie žaliąjį perėjimą dabar, kai žmonės neturi kuo šildytis ir ateina žiema, – sakė ji, – Mes tiesiog stengsimės padaryti viską, kad išgyventume. Tačiau mes visi turime suvokti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, turime galvoti apie energetinę nepriklausomybę ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo iškastinio kuro. Patikimiausias energijos šaltinis yra saulė ir mes turime ją naudoti.“
S.Krakovska sakė, kad miškai, kuriuos ji tyrė dėl klimato kaitos, buvo išdraskyti bombų, o dirbamos žemės dabar yra nusėtos minų. Ji teigia, kad ši žala yra panaši į sunaikinimą, kurį besivystančioms šalims padarė uraganai, potvyniai ir kiti klimato poveikiai, kuriuos sukelia visuotinis atšilimas.
„Žinoma, naikinimo tipas skiriasi, bet iškastinis kuras sukėlė klimato kaitą ir šį karą. Rusija sunaikino mūsų gyvenimus ir sunaikino mūsų aplinką. Pirmiausia, žinoma, turime sustabdyti šį karą, nes esame puolami.
Tačiau aš esu labai įsitikinusi, kad rasime būdą, kaip iškastiniam kurui likti praeityje. Tada iškastinis kuras bus tikra fosilija. Jis turi būti paliktas žemėje, kur ir yra jo vieta“, – sakė ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
