Šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją rodoma laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“ keliaus į Klaipėdą. Šis miestas neįsivaizduojamas be hipnotizuojančio jūros peizažo bei dūzgiančių laivų. Tačiau, kad Baltijos jūros krantai neprarastų savo natūralaus unikalumo, Klaipėdos uostas deda visas pastangas jų puoselėjimui ir į tvarius sprendimus šiai dienai žiūri kaip į būtinybę.
„Uostas per visą savo ilgį ribojasi su miestu, tad labai svarbu, kad būtų suvaldyta oro tarša, sumažintas triukšmas. Taip pat svarbu, jog visos tos šiukšlės, kurios yra uoste, kurios patenka į uostą, kurios ateina su laivais, būtų surinktos, išrūšiuotos ir patalpintos ten, kur reikia. Rūpinantis gamta yra padarytas smėlio povandeninio pylimo supylimas ties Pirmąją Melnragė, siekiant kad ta erozija, kuri atsitinka su krantu, sumažėtų ir kad padėtume gamtai“, – nuveiktais darbais dalinsis Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Pašnekovas laidoje pasakos, jog tikimasi, kad jau artimiausiu metu supiltas smėlis bus išmestas į krantą, vėjo pagalba nuneštas į kopagūbrį ir taip paplūdimys pasipildys smėliu bei susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
Siekiant, kad uostas būtų ekologiškas ir švarus, čia atliktas ir dar vienas ne ką mažiau svarbus darbas – Kopgalio sutvarkymas. Kažkada prieš 50 metų šioje vietoje buvo atvežta ir supilta didelė krūva statybinio laužo, betono, armatūros, tačiau šiandien šių atliekų jau yra atsikratyta, taip atitaisant praeityje padarytas klaidas, kenkiančias gamtai.
Tačiau be aplinkos tvarkymo, uostas turi ir kitą, didesnę misiją – tai iškastinio kuro keitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais. Čia kasdien atplaukia krovininiai laivai iš viso pasaulio, todėl ne tik modernėjant technologijoms, bet ir keičiantis planetos gyventojų požiūriui į ekologiją, uostas siekia neatsilikti nuo tvarumo tendencijų.
„Uostas turi būti pasiruošęs priimti laivus, kurie yra nebevaromi paprastu kuru, bet turi būti įrengtos elektros stotelės, galvojama apie tam tikras vandenilio platformas. Mūsų žvilgsnis yra nuo paprastų dalykų, kaip šiukšlių sutvarkymo ar oro taršos mažinimo, iki didelių dalykų, kaip kuro transformacija“, – laidoje teigs A.Latakas.
Apie šiuolaikines laivininkystės tendencijas puikiai supranta ir Klaipėdoje jau 14 metų veikianti įmonė „Aros Marine“, teikianti laivų interjero paslaugas. Baldus, gaminamus Lietuvoje, jie tiekia didžiausioms laivų gamybos kompanijoms, tad tvarūs sprendimai yra vienas iš pagrindinių užsakovo reikalavimų. Artimiausiu metu įmonė ketina bendradarbiauti su mokslininkų bendruomene, siekiant išsiaiškinti pačius efektyviausius antrinio panaudojimo būdus.
„Mūsų darbe labai svarbu, kaip atnaujinti laivų interjerą kuo mažiau keičiant, kuo mažiau sunaudojant naujų medžiagų, panaudojant senas. Nemažai projektų darome ir atnaujindami laivus, todėl čia stengiamės išsaugoti viską, ką įmanoma. Pavyzdžiui, naujinant fotelius, nebūtina jo visiškai pakeisti nauju, galima atnaujinti jo korpusą ir pakeisti gobeleną, o tai reiškia mažiau atliekų ir neskatinama masinė gamyba“, – laidoje pasakos „Aros Marine“ verslo sistemų tobulinimo vadovė Justė Miškinienė.
Ekologijos puoselėjimo principus įmonė diegia ne tik pagrindinėje savo veikloje, bet ir kasdieniniame biuro gyvenime, į kuriuos noriais įsitraukia ir patys darbuotojai.
„Ofise bei sandėlyje rūšiuojame atliekas, dokumentus skaitmenizuojame, jog sumažintume popieriaus sunaudojimą. Taip pat organizuojame dieną be automobilio, kuomet darbuotojai yra skatinami į darbą atvykti gamtai draugiškesnėmis priemonėmis, planuojame jiems apmokėti ir viešojo transporto išlaidas bei taip pat turime planuose įsirengti savo nuosavą saulės elektrinę ir ją turėdami tuo pačiu pakeisti autoparką į elektromobilius“, – pasakos J.Miškinienė.
Klaipėdoje į tvaresnį rytojų atsigręžia ir ilgamečiai verslai, tokie kaip kepykla „Klaipėdos duona“, kuri skaniais kepiniais džiugina jau 45 metus. Kepykloje yra kepama apie 180 rūšių kepinių ir veikia daugybę dujinių krosnių, kurių perteklinė šiluma kaupiama ir toliau naudojama gaminti garams ar šildyti vandenį bei patalpas.
„Apie tvarius produktus, apie aplinką „Klaipėdos duona“ galvojo visada, tačiau pirma galimybė gaminti ekologiškus produktus mums atsirado 2019 metais, kai atsirado konkretus pirkėjas. Tuomet pradėjom kepti ekologišką duoną, užkandžius. „Klaipėdos duona“ yra įmonė, kuri laikosi senųjų duonkepystės tradicijų nuo pat įmonės įkūrimo, o tai reiškia, jog naudojam natūralų raugą ir natūralų plikinį duonos gamyboje. Natūraliai rauginta tešla turi gerą saldžiarūgštį skonį, kurį pamėgęs yra ne vienas Lietuvos gyventojas“, – laidoje pasakos kepyklos gamybos direktorė Renata Baltramonaitienė.
Ši įmonė taip pat yra pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, kuri koordinuoja Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, klientai, o tvarioms pakuotėms kepykloje skiriamas išties išskirtinis dėmesys
„Paskutiniu metu atsisakėme kombinuotos pakuotės, tai yra, popieriniai maišeliai su plastikiniu langeliu. Kad ir kaip būtų gražu, bet mes turime galvoti apie tvarumą, jog pakuotė būtų pagaminta iš vienos medžiagos, lengvai rūšiuojama ir perdirbama“, – tvirtins R.Baltramonaitienė.
Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!
