Pasak geologo, tvarkingiausia iš pasaulio būtų iškeliauti taip, kaip ir atkeliavome – neapsirengus. Visgi šiandienės laidojimo tradicijos yra kitokios. Amžinojo poilsio išlydimi žmonės vilki natūraliai nesuyrančio pluošto – poliesterio, elastano, nailono – drabužius, batus, karstai išklojami nenatūralių audinių įkapėmis. Kuo prašmatnesnis karstas, tuo didesnis jo taršos pėdsakas.
„Anksčiau ar vėliau karstai taip pat pavirs cheminiais elementais – geležimi, aliuminiu, variu, chromu, cinku. Pakliuvę į žemę dėl laidojimo proceso, jie yra pertekliniai, kaip ir įvairūs lakai, dažai, plastikai, naudojami karstų apdirbimui“, – sakė J. Satkūnas, sekmadienio rytui šiuo metu ruošiamos „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Atliekų kultūra“ pašnekovas.
Laidojimo paslaugų teikėjai jau pastebi, kad Lietuvoje kasmet auga ekologiškų laidotuvių bei kremacijos poreikis, pasirenkami aplinkai draugiškesni ir tvaresni sprendimai – suyrančios urnos, drabužiai, ekologiški karstai.
Pirmosios lapkričio dienos – puiki proga su artimaisiais pasikalbėti kapų priežiūros tema, išgirsti, ar jie iš tiesų norėtų po mirties būti pagerbiami plastikinių gėlių puokštėmis ir dešimtimis vienadienių žvakučių. Nežinodami aiškios artimųjų pozicijos šiuo klausimu, žmonės linkę persistengti.
„Kiekvienos Vėlinės parodo, kad esame linkę persistengti tvarkydami artimųjų kapus. Per daug naudojama žvakių, gėlių, norint išreikšti pagarbą mirusiems žmonėms. Trumpalaikės puošmenos virsta kebliomis, sunkiai sutvarkomomis atliekomis“, – pabrėžia Miglė Kastenė, Utenos regioninio atliekų tvarkymo centro (URATC) ekologė.
Atliekų kiekis kapinėse šiuo laikotarpiu išauga net iki keturių kartų. Nors šiais metais parafino žvakės pabrango beveik penktadaliu, prekybininkai džiaugiasi ne mažesniais pardavimais nei ankstesniais metais.
M. Kastenė rekomenduoja rinktis nevienkartines žvakes – tokias, kurių viduje esančias žvakes galima pakeisti, taip pat įsigyti ar pasigaminti natūralios sudėties žvakių. Parafino žvakės degdamos į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas.
Ekologė pataria vengti ir dirbtinių gėlių. Veikiamos atšiaurių gamtos sąlygų jos greitai susidėvi – išblunka, nubrigzta ir tampa mišrios sudėties ir dėl to neperdirbama atlieka. Tinkamai pasielgsite tik išmetę jas prie mišrių komunalinių atliekų.
„Alternatyva – natūralios gėlės, o dar geriau – daugiamečiai augalai. Jie be didelių pastangų puošia amžinojo poilsio vietą skirtingas metų laikais“, – pabrėžė M. Kastenė.
Tvarkant kapus, natūralių gėlių kompozicijas svarbu išardyti: į žaliosioms atliekoms skirtą vietą išmesti bioskaidžias atliekas, į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį – pakavimo priemones, o floristinę oazę, ant kurios tvirtinamos gėlės ir dekoro elementai – prie mišrių atliekų.
Idėjų, kaip stiklo žibintų susikurti iš stiklo atraižų, pasiūlys kita „Atliekų kultūros“ TV laidos pašnekovė, dekoracijų kūrėja Monika Azulevičiūtė – Steponkienė.
Stiklo lakštus iš sulūžusių nuotraukų rėmelių, įstiklintų baldų, langų, vazų, veidrodžių šukes ji komponuoja vadovaudamasi Tiffany technika. Plačiau apie procesą ir jo keliamus iššūkius – sekmadienį laidoje.
Į savo namus vienkiemyje pakvietusi kaunietė Laura Jurkšienė užkrės gyvenimo džiaugsmu. Jį moteris įžvelgia paprastuose kasdieniuose dalykuose: moliu ištinkuotose kambarių sienose, kitiems jau tarnavusiuose, o jiems puikiai tikusiuose languose be duryse, tvarkymosi ritualuose. Be didelių investicijų, atviromis širdimis ir darbščiomis rankomis iš emigracijos neseniai grįžusi šeima kuria savo svajonių namus.
Paauglės Fausta ir Maja ėmėsi moliūgų skaptavimo ir aptarė būdus, kaip galima prasmingai panaudoti šios populiarios veiklos likučius. Jais pasidalins su tvaraus gyvenimo būdo žurnalo „Atliekų kultūra“ žiūrovais jau šį sekmadienį, 11 val. per „Lietuvos ryto televiziją“.
