„Sistema turi keistis, mes visų pirma turime eiti labiau į preventyvų darbą, kad visuomenė būtų pakankamai informuota apie galimybes viską susitvarkyti legaliai ir kuo mažesnę žalą gamtai daryti. (...) Kita vertus, stambiems pažeidėjams turime būti negailestingi.
Ir man skaudu kiekvieną kartą girdėti, kad aplinkosauga bedantė, tai kažkokiu būdu reikėtų save įsigalinti“, – ketvirtadienį vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo A. Gedvilienė.
Posėdyje prasidėjus diskusijoms dėl fiksuojamų pažeidimų ir patikrinimo rezultatyvumo, aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė – svarbiau yra ne fiksuotų nusikaltimų skaičius, tačiau prevencija, informacija ir aplinkos būklė.
„Tikroji esmė yra aplinkos būklė – ir Seime, ir ministerijoje, ir visuomenėje norime, kad ežerai būtų švarūs, laukai ir miškai nebūtų prišiukšlinti... Kad kuo mažiau rastume užterštų teritorijų, o ne kalbėtume apie patikrinimų skaičių ar patikrinimų rezultatyvumą“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras nurodė, kad fiksavimo pažeidimas reiškia, jog sistema veikia blogai.
„Ką tai reiškia? Kad mes neatidirbome su prevencija, gyventojų informavimu, kad gyventojas nežinojo, kaip gali legaliai išvežti, kaip užsitikrinti legalų vežimą, kur galima nemokamai priduoti“, – dėstė ministras.
Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti ir tai, kad skelbimų portaluose būtų visa informacija apie nelegalia veikla užsiimančių įmonių pajamas.
„Ir tik po to, kai kažkas įvyksta, mes einame į patikrinimus, nes patikrinimas reiškia savo beviltiškumo pripažinimas. Čia yra esmė, kad kontrolė būtų prevencija, informavimas, gyventojų ir įmonių. Departamentas buvo eilę metų kaip sarginis šuo ir bėgiojo pagal telefono skambutį“, – kalbėjo S. Gentvilas.
AAD vadovas siūlo teisinius pakeitimus: reikia griežtesnės atsakomybės už sisteminę aplinkos teršimo veiklą
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas pabrėžė, kad dėl visų neskaidrių pareigūnų veiksmų atliekami vidiniai tyrimai ir, pasak jo, institucija viduje neturi ką slėpti.
„Reikia pasakyti ,kad korupcijos arba nelegalaus veikimo motyvas buvo išsakytas, tad norime pasakyti, kad visais atvejais, kai gauname informacijos arba vidiniais kanlaais sužinome apie kažkokius galimai neskaidrius mūsų pareigūnų veiksmus, atliekame vidinius tyrimus, kreipiamės į atitinkamas tarnybas ir nėra jokios tolerancijos korupcijai. Mes institucijoje esame įsidiegę eilę skaidrumo skatinimo priemonių – galime stebėti tarnybinius automobilius, atliekame rotacinius patikrinimus (...), atliekame ir vidinius tyrimus dėl tarnybių nusižengimų ir visą laiką nieko institucijos viduje neslepiame ir bendradarbiaujame su tarnybomis“, – kalbėjo G. Kadziauskas.
Siekiant užkardyti nelegalią atliekų vežimo veiklą, G. Kadziauskas paragino imtis teisinių pakeitimų.
„Akivaizdu, kad viena iš priemonių, kurios trūksta, tai kažkokios atsakomybės, kuri sisteminius pažeidėjus priverstų tokios veiklos atsisakyti“, – sakė AAD vadovas.
Viena iš priemonių, pasak jo – privalomojo nurodymo įteikimas kitais el. būdais, nei tik fiziškai.
„Šiandien tai labai apsunkina mūsų darbą, norime ieškoti kitų papildomų būdų elektroniniu būdu įteikti, nes kai negalime fiziškai įteikti, tie pažeidėjai slepiasi, nepriima, nurodo savo šeimos nariams nepriimti oficialių dokumentų iš mūsų ir tada, užuot išaiškinę aplinkosauginius pažeidimus, mūsų pareigūnai tampa asmenų medžiotojais“, – dėstė AAD vadovas.
„Reikėtų griežtesnės atsakomybės už sisteminę pakartotiną aplinkos teršimo veiklą. Dėl transporto priemonių konfiskavimo nėra numatyta tai juridiniams asmenims, o šiuo atveju, ką matėme filme, automobilis priklauso juridiniam asmeniui. Čia negalėjome pritaikyti šios nuostatos“, – pabrėžė G. Kadziauskas bei pridūrė, kad taip pat būtina svarstyti ir kitas sankcijas.
ELTA primena, kad naujienų portalas 15min šią savaitę paskelbė tyrimą dėl nelegalaus atliekų verslo. Paskelbta, kad Vilniaus rajone, Marijampolio miške, 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje, funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas.
